Dronams – naujas atsakas: Lietuva kuria 5 mln. eurų vertės stebėjimo sistemą

Lietuva kuria bendrą oro grėsmių „smegenų centrą“

Droną ar kitą grėsmę ore aptikti neužtenka – svarbiausia kuo greičiau suprasti, kas vyksta, perduoti informaciją atsakingoms institucijoms ir sureaguoti. Būtent tam Lietuva ruošiasi kurti naują integruotą oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, kuri vienoje vietoje sujungtų radarų, sensorių ir kitų šaltinių duomenis bei pasitelktų dirbtinį intelektą.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) paskelbė viešąjį konkursą šiai sistemai sukurti ir sulaukė 19 paraiškų. Projektui numatoma skirti apie 5 mln. eurų.

Tikimasi, kad naujasis sprendimas leis greičiau aptikti, sekti ir vertinti dronų bei kitų oro grėsmių keliamą riziką. Vienas svarbiausių tikslų – sukurti bendrą oro situacijos vaizdą, kuriuo galėtų naudotis skirtingos valstybės institucijos.

„Sistema dirbtinio intelekto pagalba sujungs Lietuvos kariuomenės ir kitų institucijų sensorių, radarų bei kitos infrastruktūros duomenis. Į vieną ekosistemą duomenys bus perduodami automatiškai ir realiuoju laiku“, – teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Pasak jo, tokia sistema turėtų ne tik sustiprinti institucijų išankstinį perspėjimą, bet ir padėti greičiau informuoti visuomenę apie galimus pavojus ore.

Konkurse – 19 paraiškų

KAM duomenimis, konkurse dalyvauja tiek pavienės įmonės, tiek Lietuvos ir užsienio partnerius vienijantys konsorciumai.

Ministerija siekia, kad prie naujos sistemos kūrimo prisidėtų ne tik valstybės sektorius, bet ir technologijų bei gynybos srityje dirbantis verslas.

„Lietuvoje dirba daug gabių inžinierių ir programuotojų. Jei norime proveržio, turime įtraukti savo srities ekspertus iš verslo. Oro gynybos stiprinimas – ne išimtis. Mes aiškiai įvardijome poreikį ir pakvietėme privatų verslą pateikti siūlymus“, – sako R. Kaunas.

Šiuo metu vertinama, ar paraiškas pateikę dalyviai atitinka nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

Tie, kurie juos atitiks, bus kviečiami pateikti pirminius pasiūlymus. Jiems parengti bus skirta ne mažiau kaip 10 darbo dienų.

Laukia derybos ir nacionalinio saugumo patikra

Po pirminių pasiūlymų pateikimo ministerija su reikalavimus atitikusiais dalyviais ves derybas.

Po jų įmonės ar konsorciumai turės pateikti galutinius pasiūlymus. Tik tuomet bus sprendžiama, kas galės įgyvendinti projektą.

Laimėtojai taip pat bus tikrinami dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Tai reiškia, kad vertinama bus ne tik techninė ar finansinė pasiūlymo pusė, bet ir projekto įgyvendinimo patikimumas jautrios gynybos infrastruktūros kontekste.

Dirbtinis intelektas turėtų sujungti skirtingus duomenų šaltinius

Vienas esminių būsimos sistemos elementų – gebėjimas automatiškai apdoroti ir sujungti duomenis iš skirtingų šaltinių.

Numatoma, kad į vieną ekosistemą būtų integruojami Lietuvos kariuomenės bei kitų institucijų radarai, sensoriai ir kita infrastruktūra.

Dirbtinis intelektas turėtų padėti greičiau apdoroti didelius duomenų kiekius ir formuoti bendrą oro situacijos vaizdą realiuoju laiku.

Tokiu būdu institucijos galėtų greičiau pastebėti įtartinus objektus ore, sekti jų judėjimą ir priimti sprendimus dėl galimo atsako.

Kitąmet – pirmasis etapas, nuo 2028-ųjų – sąsaja su sąjungininkais

Planuojama, kad jau kitąmet sistema turėtų sujungti prie jos prijungtus sensorius ir oro gynybos priemones bei pradėti formuoti bendrą oro situacijos vaizdą.

Tai būtų pirmasis didesnis etapas, leidžiantis skirtingų institucijų turimą informaciją matyti vienoje sistemoje.

Nuo 2028 metų numatoma žengti dar toliau – naująją platformą planuojama sujungti ne tik su Lietuvos kariuomenės oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema, bet ir su sąjungininkų naudojamomis duomenų perdavimo platformomis.

Tokiu būdu Lietuva siekia sukurti ne tik nacionalinį, bet ir su sąjungininkų sistemomis suderinamą sprendimą, kuris leistų greičiau reaguoti į dronų bei kitų oro grėsmių keliamus pavojus.