Seimas pasakys, ką žmonėms galima valgyti ir ko – ne?
Lietuvos gyventojai valgo per riebiai, per saldžiai ir per daug – maždaug pusė jų turi antsvorio ar nutukimą. Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas sako, kad atėjo metas imtis griežtesnių priemonių ir siūlo riboti nesveiko ir greito maisto reklamą nuo 7 valandos ryto iki 21 valandos vakaro. Jo teigimu, tokia priemonė padėtų ugdyti sveikesnius mitybos įpročius, sumažintų nutukimo mastą ir prisidėtų prie geresnės visuomenės psichologinės bei fizinės sveikatos.
Vis dėlto siūlomas įstatymas turi akivaizdžių spragų – jame nenurodoma, kas konkrečiai yra „nesveikas maistas“. Ar tai saldumynai? Pusfabrikačiai? Greito maisto tinklų siūlomi produktai? Neapibrėžtumas kelia klausimų ne tik politikams, bet ir verslui bei reklamos rinkai. Pats K. Neimantas aiškinamajame rašte remiasi Europos institucijų raginimais skatinti visuomenės švietimą apie sveiką mitybą ir įpročius, tačiau kol kas jo pasiūlymas – labiau deklaratyvus nei praktiškai įgyvendinamas[1].
Įstatymo projektas siekia riboti reklamas visose platformose – nuo televizijos iki socialinių tinklų ir lauko stendų. Reklama būtų leidžiama tik maitinimo įstaigose arba 100 metrų atstumu nuo jų. Nors iniciatyva sveikintina kaip bandymas spręsti viešosios sveikatos krizę, ekspertai pažymi, kad vien reklamos apribojimų neužteks.
Saldumynų mėgėjai kartu rems ir Lietuvos kariuomenę?
Tuo tarpu Seime jau kurį laiką netyla diskusijos dėl ketinamo įvesti cukraus mokesčio, kuris gerokai paplonintų ne tik limonadų mėgėjų pinigines, bet ir pakoreguotų saldžių gėrimų gamintojų pelnus. Nors apie tokį mokestį kalbėta jau ne kartą, dabar jis – visai arti realybės. Finansų ministerijos siūloma tvarka būtų dvipakopė: už gėrimus su 5–8 g cukraus 100 ml tektų mokėti 7,4 euro už 100 litrų, o jei cukraus daugiau nei 8 g – net 21 eurą.
Pokytis neapsiribotų tik vaisvandeniais. Mokestis paliestų ir energetinius gėrimus („Red Bull“ ir kt.), šaltas arbatas („Nestea“, „Lipton“), net kai kurias sultis, kuriose cukraus kiekis viršija 10 g/100 ml. Taip pat brangtų sirupai, milteliai, koncentratai – pavyzdžiui, litras sirupo pabrangtų daugiau nei vienu euru. Išimtys būtų taikomos tik kūdikių mišiniams, mediciniškai reikalingiems produktams ir saldintiems pieno gaminiams.
Valdžia tikina, kad tikslas – ne tik surinkti papildomus 25 mln. eurų į biudžetą, bet ir skatinti gyventojus rinktis sveikesnius produktus. Vis dėlto kritikai svarsto, ar tai tikrai paskatins sveikesnį vartojimą, o ne tiesiog dar vienas būdas apmokestinti kasdienius įpročius.
Jei projektas bus patvirtintas, jau greitai kiekvienas gurkšnis saldaus gėrimo kainuos daugiau – ir ne tik sveikatai.
Lietuviams sveika mityba – ne prioritetas?
Nepakankamai vaisių ir daržovių, per daug cukraus, druskos ir riebalų – tokia kasdienė Lietuvos gyventojų mitybos realybė. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu atlikti tyrimai rodo: daugiau nei pusė mūsų valgo nesubalansuotai, o to pasekmės – labai rimtos[2].
2023 metų pabaigoje SAM paviešinti duomenys atskleidė liūdną paveikslą: 52 proc. šalies gyventojų turi antsvorio ar yra nutukę. Vidutinis lietuvis per dieną suvartoja vos 346 gramus daržovių ir vaisių, kai Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja bent 400 gramų per penkis valgymus. Dar blogiau – maisto racione dominuoja riebalai, o vitamino D, kalcio, magnio, geležies ir kitų būtinų medžiagų trūksta daugumai.
Šios mitybos klaidos tiesiogiai atsispindi sveikatos statistikoje. Daugiau nei pusė visų mirčių Lietuvoje – dėl kraujotakos ligų: infarktų, insultų. Ir nors tokie skaičiai šokiruojantys, jie nenuostabu – Lietuva pirmauja Europoje pagal mirtingumą nuo išeminės širdies ligos.
Ne ką mažesnė grėsmė – vėžys. Nuo šios klastingos ligos miršta net kas penktas lietuvis. Specialistai skambina pavojaus varpais – netinkama mityba – vienas iš pagrindinių šios ligos rizikos veiksnių. Mėsos perteklius, keptas ir rūkytas maistas, per mažai antioksidantų – visa tai prisideda prie šių grėsmingų diagnozių.
Tačiau yra ir vilties ženklų. Ministerija skatina sveikesnės mitybos pasirinkimus – pavyzdžiui, žymi sveikatai palankesnius produktus „Rakto skylutės“ simboliu. Tokie produktai turi mažiau cukraus, druskos ir riebalų, o grūdiniai – daugiau skaidulų.
