Dažnai girdžiu sakant, kad žmonės turi trumpą atmintį
Deja, dažnai tai yra tiesa. Tačiau nors daugelis gyvų stalinizmo ir fašizmo liudininkų jau pasitraukė į nebūtį, šiuos baisius žmonijos išbandymus prisimena visi.
Stalinizmas, pasižymėjęs masinėmis represijomis, asmenybės kultu, ekonomikos planavimu ir žodžio laisvės slopinimu, bei fašizmas, skatinęs militarizmą, diktatūrą, rasinę diskriminaciją ir opozicijos naikinimą naudojo propagandą, smurtą ir kontrolę, siekdami absoliučios valdžios, pažeisdami žmogaus teises.
Ar ne kažką panašaus išgyvenome visai neseniai, prieš kelis metus? Taip, šaudymų ir trėmimų nebuvo, tačiau represijos, žodžio laisvės slopinimas, valdžios diktatūra, kitos nuomonės naikinimas – visa tai juk buvo.
Kaip ir buvo klausimas, užduotas nacionaliniu transliuotoju save įsivardijusio konservatorių propagandos kanalo vienoje propagandinėje laidoje „Ar reikėtų neskiepytų suaugusiųjų gyvenimą paversti „pragaru”uždraudžiant viską – įskaitant lankymąsi maisto prekių parduotuvėse?”, į ką 50 procentų LRT užzombintos visuomenės vieningu choru atsakė „taip!”
Seimo skaitykloje pristatyta aktuali ir kontraversiška knyga „Žaisti Dievą“
Šios mintys apniko mane šią savaitę po 20 metų pirmą kartą apsilankius Seime, tiksliau Seimo skaitykloje. Renginys, skirtas knygos „Žaisti Dievą“ pristatymui, vyko balandžio 16 dieną. Šioje knygoje nagrinėjamos aktualios ir kontroversiškos temos, susijusios su COVID-19 pandemijos valdymu, mokslu, medicinos sprendimais ir jų poveikiu visuomenei.
Pristatymo metu buvo diskutuojama apie tai, kas lėmė pandemijos eigą ir kokios klaidos buvo padarytos formuojant mokslinius sprendimus bei komunikaciją. Knygos autoriai kelia klausimus apie prognozių patikimumą, panikos poveikį visuomenei, klaidingų mokslinių teiginių įtaką ir kitus svarbius aspektus, kurie formavo tokias pandemijos valdymo strategijas, kokias mes išbandėme ant savo pečių.
Renginyje dalyvavo ir iškilūs Lietuvos antivakseriai: dr. Rimas Jankūnas kalbėjo apie mokslą, mediciną ir vakcinų (ne)patikimumą, dr. Gintaras Zaleskis aptarė klaidingas prognozes ir jų poveikį visuomenei per pandemiją, dr. Liudvika Meškauskaitė nagrinėjo žodžio laisvės ir kitokios nuomonės reikšmę pandemijos metu.
Pristatyme taip pat dalyvavo ir dr. Ignas Vėgėlė, kalbėjęs apie klaidingus sprendimus ir jų pasekmes pandemijos valdymo metu. Kalbėtojų pateikti faktai ir skaičiai priverčia sugrįžti į ne tokią tolimą praeitį, kurią visais būdais bandoma paslėpti po gąsdinimais karu.
Pristatymo pabaigoje Ignas Vėgėlė paklausė gausiai susirinkusios auditorijos, ar mes išmokome pandemijos pamokas ir ar leistume valdžioje įsitaisiusiems dar kartą su mumis elgtis taip, kaip buvo elgiamasi prieš penkerius metus? Šis klausimas turi priversti susimąstyti kiekvieną, skaitantį šį tekstą.
Mano giliu įsitikinimu, valdžia pamatė, kad dauguma žmonių klusniai vykdo net ir pačius absurdiškiausius jos nurodymus. Ar tai nesugundys valdžiažmogių ir toliau veržti apykakles savo valstybės piliečiams? Jei tuo abejojate, pasigilinkite į ant kiekvienų namų slenksčio stovintį Nekilnojamo turto mokestį.
