Europoje vis labiau auga vos vieną vaiką auginančių šeimų skaičius
Lietuva, kaip ir visa Europa, susiduria su gilėjančia demografine krize, o kartu auga vieno vaiko šeimų skaičius. Per pastaruosius porą dešimtmečių vieno vaiko šeimų dalis Europos Sąjungoje (ES) beveik padvigubėjo – net 49 % vaikus auginančių šeimų turi tik vieną vaiką. Tačiau ar vienam vaikui augti šeimoje yra geriausia? Moksliniai tyrimai ir statistika rodo, kad broliai ir seserys ne tik daro vaikystę smagesnę, bet ir padeda formuoti stipresnius socialinius įgūdžius, psichologinį atsparumą ir geresnę emocinę sveikatą.
Remiantis Eurostato duomenimis, 2021 m. ES beveik pusė (49 %) šeimų, auginančių vaikus, turėjo tik vieną vaiką. Lietuvoje šis rodiklis taip pat aukštas – pagal Lietuvos statistikos departamento 2021 m. gyventojų surašymo duomenis, vieno vaiko šeimų dalis sudarė apie 53,5 % visų šeimų.
Šis pokytis siejamas su keliais veiksniais: vėlyvesnėmis santuokomis, karjeros prioritetais, ekonominiu spaudimu ir mažėjančiu gimstamumu. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, patiria demografinę krizę – gimsta vis mažiau vaikų, o populiacija sparčiai senėja.
Tačiau demografinė statistika pasako tik dalį istorijos. Mažėjantis vaikų skaičius šeimose turi ne tik ekonominių, bet ir socialinių bei psichologinių pasekmių. Vieno vaiko šeimos dažnai susiduria su iššūkiais, susijusiais su vaikų socializacija ir emociniu atsparumu. Vaikai, augantys be brolių ir seserų, gali turėti mažiau galimybių natūraliai mokytis dalintis, spręsti konfliktus ar užmegzti artimus ryšius.
Moksliškai įrodyta, jog turėti sesę ar brolį yra naudinga
Moksliniai tyrimai visame pasaulyje patvirtina, kad broliai ir seserys daro teigiamą įtaką vaikų raidai. Vienas reikšmingiausių tyrimų, atliktas Ohajo valstijos universitete (JAV), analizavo 20 000 vaikų ir parodė, kad augimas su broliais ar seserimis suteikia daug privalumų. Tyrimo autoriai pabrėžė: „…vaikai per sąveiką su broliais ir seserimis namuose tobulina socialinius ir tarpasmeninius įgūdžius, kurie vėliau tampa naudingi už namų ribų.“
Štai keletas pagrindinių tyrimo išvadų:
- Vaikai su broliais ir seserimis buvo empatiškesni, gebėjo guosti ir padėti kitiems vaikams.
- Jie greičiau užmegzdavo draugystes ir ilgiau jas išlaikydavo.
- Jie labiau gerbė kitų nuosavybę ir rečiau įsitraukdavo į konfliktus.
- Tokie vaikai buvo mažiau trikdantys, geriau valdė spaudimą ir lengviau sutarė su skirtingais žmonėmis.
- Jie buvo linksmesni, optimistiškesni ir lengviau mokomi nei vieninteliai vaikai šeimoje.
Šiuos rezultatus papildo 2013 m. žurnale „Science“ paskelbtas tyrimas apie Kinijos vieno vaiko politiką. Tyrimas atskleidė, kad vaikai, augę be brolių ir seserų, užaugo „žymiai mažiau pasitikintys, mažiau patikimi, labiau vengiantys rizikos, mažiau konkurencingi, pesimistiškesni ir mažiau sąžiningi“. Šios savybės, anot tyrėjų, susiformavo dėl ribotos socializacijos namuose, kurią paprastai užtikrina broliai ir seserys.
Tarp vienturčių vaikų pastebimas psichologinis trapumas
Garsus JAV sociologas Jonathan Haidt, knygos „The Coddled of the American Mind“ autorius, kartu su kolegomis iškėlė Z kartos (gimusių maždaug 1995–2012 m.) psichologinio trapumo problemą. Anot J. Haidto, pastaraisiais dešimtmečiais vaikų psichikos sveikata blogėja – didėja nerimo sutrikimų, depresijos ir socialinių įgūdžių stokos atvejų. Vienas iš galimų paaiškinimų – mažėjantis brolių ir seserų skaičius šeimose.
Broliai ir seserys yra natūralūs mokytojai. Jie moko, kaip spręsti konfliktus, dalintis, derėtis ir atlaikyti kritiką. Be šių kasdienių pamokų vaikai gali tapti mažiau atsparūs stresui ir socialiniams iššūkiams. J. Haidto teiginiai paremti tyrimais, rodančiais, kad vienturčiai vaikai dažniau jaučia vienišumą ir turi žemesnę savivertę.
Lietuvoje šią tendenciją patvirtina Paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimas, atliktas 2023 m. Tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 40 % Lietuvos vaikų ir paauglių nesulaukia pakankamos šeimos paramos, o kas penktas 9 klasės mokinys jaučia vienišumą. Be to, 14 % paauglių svarstė apie savižudybę, o 6 % yra bandę nusižudyti.
Brolių ir seserų įtaka neapsiriboja tik psichologine sveikata – jie taip pat padeda vaikams išmokti socialinių įgūdžių, kurie vėliau apsaugo nuo patyčių. Broliai ir seserys namuose sukuria mikroaplinką, kurioje vaikai mokosi spręsti nesutarimus ir atremti provokacijas. Tai suteikia jiems įgūdžių, padedančių atsilaikyti prieš bendraamžių spaudimą ir netapti patyčių aukomis.
Net ir nutukimo problemos dažniau pasitaiko vienturčiams vaikams
Vieno vaiko augimas šeimoje taip pat siejamas su vaikų nutukimo didėjimu. Mokslininkai teigia, kad brolių ar seserų turėjimas sumažina nutukimo tikimybę, o būnant vienturčiu, nutukimo tikimybė smarkiai išauga.
Broliai ir seserys skatina fizinį aktyvumą – jie žaidžia, varžosi, bėgioja kartu. Be to, šeimose su keliais vaikais dažnai griežčiau kontroliuojama mityba, nes maistas dalijamas visiems.
Tiesa, svarbu pabrėžti, kad bendros tendencijos neturėtų būti suvokiamos kaip griežta taisyklė, pasikartojanti visose šeimose. Yra daug vienturčių vaikų, kurie užauga emociškai stiprūs, socialiai įgudę ir sėkmingi, taip pat yra šeimų, kuriose broliai ir seserys patiria sunkius konfliktus, turinčius ilgalaikių pasekmių. Kiekviena šeima yra unikali, o vaikų raida priklauso nuo daugelio veiksnių – tėvų auklėjimo stiliaus, aplinkos, genetikos.
