JAV Valstybės departamento nurodymai konsuliniams pareigūnams įpareigoja tirti pareiškėjų veiklą
JAV Valstybės departamentas nurodė savo pareigūnams atmesti vizų prašymus kai jie yra asmens, kurie yra dirbę faktų tikrinimo, turinio moderavimo ar kitose veiklose. Tokias sritis administracija vertina kaip „cenzūrą“ amerikiečių kalbai.
Vidiniame dokumente, pirmiausia paskelbtame „Reuters“, nurodoma, kad tai taikoma H-1B vizų prašytojams – aukštos kvalifikacijos darbuotojų kategorijai, dažnai naudojamai technologijų sektoriuje. Memorandume teigiama:
„Jei atrasite įrodymų, kad pareiškėjas buvo atsakingas už cenzūrą ar bandymą cenzūruoti saugomą saviraišką Jungtinėse Valstijose arba buvo jos bendrininkas, turėtumėte siekti, kad pareiškėjas būtų pripažintas netinkamu.“
Dokumente remiamasi gegužę valstybės sekretoriaus M. Rubio paskelbta politika, ribojančia vizas „užsienio pareigūnams ir asmenims, prisidėjusiems prie amerikiečių cenzūravimo“. Administracija ilgą laiką reiškė kritiką technologijų bendrovėms dėl jų pastangų nustatyti, ką naudotojai gali skelbti platformose, taip pat dėl platesnės pasitikėjimo ir saugos (trust and safety) srities, atsakingos už sukčiavimo, piktnaudžiavimo, neteisėto turinio ir kitų žalingų veiklų prevenciją.
Technologijų platformų taikyti ribojimai tampa pagrindu naujai vizų politikai
Meta vadovas M. Zuckerberg 2025 m. sausio 7 d. paskelbė, kad bendrovė nutrauks bendradarbiavimą su trečiųjų šalių faktų tikrinimo organizacijomis. Šis sprendimas paskelbtas po ilgus metus trukusių ginčų dėl turinio moderavimo masto ir teisingumo.
Prezidentas D. Trumpas buvo užblokuotas keliose platformose po 2021 m. sausio 6 d. riaušių Kapitolijuje; nors jo paskyros vėliau atblokuotos, administracija dažnai cituoja šį epizodą kaip įrodymą, kad technologijų kompanijos esą neproporcingai riboja konservatyvius balsus.
Memorandume nurodoma ypatingą dėmesį skirti H-1B vizų prašytojams, „kadangi daugelis jų dirba arba yra dirbę technologijų sektoriuje, įskaitant socialinių tinklų ar finansinių paslaugų įmones, kurios dalyvavo saugomos raiškos slopinime“. Konsuliniai pareigūnai raginami nuodugniai nagrinėti pareiškėjų profesinę istoriją – jų gyvenimo aprašymus, „LinkedIn“ profilius, paminėjimus žiniasklaidoje – ieškant veiklos, susijusios su dezinformacijos, misinformacijos ar klaidinančių naratyvų analizavimu, faktų tikrinimu, turinio moderavimu, atitiktimi ar pasitikėjimo ir saugos funkcijomis.
Raginimą riboti tokios srities darbuotojus kritikuoja pasitikėjimo ir saugos specialistai. „Esu sunerimusi, kad pasitikėjimo ir saugos darbas tapatinamas su ‘cenzūra’,“ sakė A. Goguen Hunsberger, dirbusi su „OpenAI“ ir „Grindr“. Pasak jos, „pasitikėjimo ir saugos darbas apima kritišką ir gyvybiškai svarbią veiklą, kuri saugo vaikus ir stabdo CSAM [vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą], taip pat užkerta kelią sukčiavimui, apgavystėms ir seksualinei prievartai nuotoliu“. Ji teigė, kad tokie darbuotojai siekia „padaryti internetą saugesnį ir geresnį, o ne cenzūruoti dėl pačios cenzūros“.
Teisininkai įžvelgia prieštaravimą Pirmosios pataisos principams
Valstybės departamento atstovas teigė nekomentuojantis „esą nutekintų dokumentų“, tačiau pareiškė, kad administracija gina amerikiečių žodžio laisvę nuo „užsieniečių, kurie nori juos cenzūruoti“. Jis pridūrė, jog prezidentas „pats buvo šios praktikos auka, kai socialinių tinklų bendrovės užblokavo jo paskyras“ ir nenori, kad kiti amerikiečiai „patirtų tą patį“.
Pirmosios pataisos ekspertai tokį požiūrį vertina kaip galimą pačios žodžio laisvės pažeidimą. „Žmonės, kurie tiria dezinformaciją ir dirba turinio moderavimo komandose, neužsiima ‘cenzūra’ – jie vykdo veiklas, kurioms Pirmoji pataisa buvo sukurta apsaugoti. Ši politika yra nenuosekli ir antikonstitucinė“, – teigė K. DeCell, Knight Pirmosios pataisos instituto vyresnioji teisininkė ir politikos patarėja.
Tuo pat metu administracija griežtina kontrolę pareiškėjų internetinei veiklai. Trečiadienį paskelbta, kad H-1B vizų prašytojai ir jų šeimos nariai turės nustatyti socialinių tinklų profilius į „viešą“ režimą, kad juos galėtų peržiūrėti JAV pareigūnai.
Lietuvos faktų tikrinimo ekosistema formuoja atsparumą dezinformacijai ar cenzūruoja turinį?
Lietuvoje faktų tikrinimo veikla įsitvirtino kaip žiniasklaidos, akademinių centrų ir nevyriausybinių organizacijų praktika, skirta analizuoti viešojoje erdvėje skleidžiamą informaciją. Faktų tikrintojai – žurnalistai, tyrėjai ar NVO atstovai – vertina politikų pareiškimus, socialinių tinklų turinį ir informacines kampanijas, teigdami, kad jų veikla didina visuomenės atsparumą klaidinančiai informacijai.
Vis dėlto viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, ar tokie procesai išlieka tik informacijos tikslumo stiprinimo priemonėmis, ar kartais netampa turinio kontrolės forma. Kritikai teigia, kad kai kurios iniciatyvos, jų vertinimu, gali daryti įtaką tam, kaip platformose matoma informacija, o tokia veikla jų akimis kartais primena pernelyg griežtą moderavimą ar jautresnių temų ribojimą.
Lietuvoje veikia kelios pagrindinės iniciatyvos, kurios savo veiklą grindžia tarptautiniais sertifikatais ir partnerystėmis. „Melo detektorius“ (Delfi) ir „Patikrinta 15min“ yra įtraukti į IFCN ir EFCSN tinklus, vykdo politinių pareiškimų bei geopolitinės dezinformacijos analizę ir bendradarbiauja su technologijų platformomis.
Kritikai atkreipia dėmesį, kad partnerystės su technologijų platformomis kai kuriais atvejais gali sudaryti prielaidas faktų tikrintojams netiesiogiai paveikti turinio matomumą socialiniuose tinkluose, nes jų vertinimai gali būti naudojami algoritmų veikimui. LRT „LRT faktų“ iniciatyva, Debunk.eu (Demaskuok.lt) ir akademiniai projektai, tokie kaip DIGIRES, taip pat aktyviai dalyvauja tarptautinėse analizės ir stebėsenos programose. Vis dėlto, kritikai teigia, kad jų įsitraukimas į tokius tinklus kaip EDMO ir BECID kartais kelia diskusijų dėl metodinių pasirinkimų, vertinimo kriterijų ir skaidrumo.
Nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Media4Change“, CRI ar „ResPublica“, rengia mokymus ir tyrimus, tačiau jų finansavimo šaltiniai ir bendradarbiavimas su užsienio partnerysčių projektais kartais vertinami kaip veiksniai, galintys formuoti vienpusišką turinio klasifikavimą.
