Kritinių vaistų aktas siekia sustiprinti vaistų tiekimo saugumą ir gamybą Europos Sąjungoje
Šią savaitę Europos Parlamentas Strasbūre balsuos dėl vadinamojo Kritinių vaistų akto (Critical Medicines Act) – Europos Komisijos siūlomo reglamento, kuriuo siekiama spręsti ilgalaikes Europos Sąjungos problemas, susijusias su vaistų trūkumu ir tiekimo grandinių pažeidžiamumu.
Dokumentas buvo rengiamas reaguojant į COVID-19 pandemijos metu išryškėjusius sutrikimus ir augančią ES priklausomybę nuo trečiųjų šalių, pirmiausia Kinijos ir Indijos, gaminamų farmacinių ingredientų.[1] Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) analizėje nurodoma, kad aktas orientuotas į vaistus, kurių trūkumas gali sukelti rimtą žalą pacientams – antibiotikus, insuliną, skausmą malšinančius preparatus, taip pat vaistus nuo retų ligų ir naujus antimikrobinius preparatus.
Reglamente numatoma skatinti vaistų gamybos perkėlimą į Europos Sąjungą, plėsti bendrų pirkimų galimybes ir kurti bei stiprinti nacionalinių atsargų ir rezervų koordinavimą, kad būtų išvengta tiekimo krizių ateityje.
Prie šio dokumento rengimo, kaip šešėlinis pranešėjas savo frakcijoje, dirbo ir Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga.[2] Jo teigimu, buvo dedamos didelės pastangos pasiekti platų politinį sutarimą dėl techninio teksto, kuris turėjo būti orientuotas į visuomenės sveikatos saugumą ir realias pacientų problemas.
A.Veryga: liberalams nesvarbu, kad dėl jų užmojų gali žlugti ilgai rengtas dokumentas
Diskusijos dėl akto krypties tapo viešos tuomet, kai Aurelijus Veryga pareiškė, jog derybų metu Europos liberalų frakcija „Renew Europe“, jo teigimu, siekė išplėsti akto taikymą taip, kad jis apimtų ir kontraceptinius bei abortyvinius preparatus, priskiriant juos vadinamiesiems bendro poreikio vaistams (Medicinal Products of Common Interest).[3]
Oficialiuose tekstuose kontraceptiniai ar abortyvūs preparatai šiuo metu nėra įvardijami kaip kritiniai ar bendro poreikio vaistai. Tačiau „Renew Europe“ frakcija savo viešoje politinėje komunikacijoje iš tiesų akcentuoja siekį užtikrinti vienodą prieigą prie kontraceptinių ir abortyvinių vaistų visoje Europos Sąjungoje, tai pristatydama kaip platesnės farmacijos reformos dalį.
Ši pozicija kol kas išlieka politinių pareiškimų ir diskusijų lygmenyje. Dėl šios priežasties techninis dokumentas, skirtas vaistų trūkumui ir tiekimo saugumui spręsti, tapo politinių ir vertybinių ginčų objektu, nors pats teisės akto tekstas tokių nuostatų nenumato.
Liberalai nori paskutinės minutės pokyčių pagal savo ideologiją?
Aurelijus Veryga viešai teigia, kad tokie, jo manymu, liberalų siekiai nukrypsta nuo pradinės akto paskirties. „Kai žmonių naikinimas yra svarbiau už jų gelbėjimą“, – taip jis apibūdino situaciją, kritikuodamas patį abortų medikamentų prilyginimo bendro poreikio vaistams principą.
Pasak jo, tokie siūlymai, net jei jie nėra įtvirtinti dokumente, kelia riziką visam ilgai derintam reglamentui, nes į techninį teisės aktą įnešama ideologinė darbotvarkė. „Europos liberalams nėra svarbu, kad dėl jų užmojų gali sužlugti visas ilgai rengtas dokumentas“, – teigia A. Veryga, pabrėždamas, kad kompromisas buvo pasiektas tik tol, kol tekstas liko orientuotas į tiekimo saugumą.
Savo kritikoje jis taip pat akcentuoja platesnį kontekstą – demografinę krizę Europoje, mažėjantį gimstamumą ir senstančias visuomenes. Šiame fone, jo nuomone, kyla klausimas, ar diskusijos apie abortyvinių preparatų prioritetizavimą atitinka tuos visuomenės sveikatos tikslus, kuriems Kritinių vaistų aktas buvo rengiamas.
Artėjantis balsavimas Strasbūre parodys, ar Europos Parlamentas laikysis pirminio, su vaistų tiekimo saugumu susijusio akto tikslo, ar politinės diskusijos aplink jį taps dominuojančiu veiksniu tolesnėse derybose su Europos Sąjungos Taryba.
