Europos Komisija skyrė 157 mln. eurų baudų „Gucci“, „Chloé“ ir „Loewe“
Europos Komisija antradienį paskelbė apie 157 mln. eurų baudų paketą trims prestižiniams mados prekės ženklams – „Gucci“, „Chloé“ ir „Loewe“. Tyrimas atskleidė, kad šios įmonės nuo 2015 iki 2023 metų pačios nustatinėjo mažmenines kainas savo prekybos partneriams, ribojo nuolaidų galimybes ir netgi kontroliavo, kada šie galėjo siūlyti akcijas.
Tokia praktika pažeidžia ES konkurencijos teisę ir, kaip nurodė Komisija, mažina vartotojų pasirinkimą bei dirbtinai kelia kainas. Didžiausia bauda skirta „Gucci“ – net 119 mln. eurų. „Chloé“ turės sumokėti 19 mln. eurų, o „Loewe“ – 18 mln. eurų. Komisijos ataskaitoje nurodyta, kad šios įmonės ne tik diktavo kainų politiką tiek fizinėse, tiek internetinėse parduotuvėse, bet ir aktyviai sekė mažmenininkus, kurie bandydavo nukrypti nuo nustatytų taisyklių[1].
Kai kuriais atvejais „Gucci“ netgi draudė savo partneriams prekiauti tam tikromis prekių linijomis internetu, taip saugodama tiesioginę prekybą. Europos konkurencijos komisarė Teresa Ribera pareiškė, kad „visi Europos vartotojai, kad ir ką jie pirktų ar kur pirktų, nusipelno tikros kainų konkurencijos“.
Pasak jos, šis sprendimas siunčia aiškų signalą visai mados pramonei, jog „Europos Sąjungoje nebus toleruojami veiksmai, pažeidžiantys sąžiningos konkurencijos ir vartotojų apsaugos principus“.
Prancūzija nutraukė tyrimą dėl Paryžiaus merės išlaidų prabangai ir kelionėms
Tuo pat metu Prancūzijoje pasibaigė rezonansinis tyrimas, susijęs su Paryžiaus merės Anne Hidalgo išlaidomis. Prancūzijos Valstybės Taryba („Conseil d’État“) nutraukė bylą dėl merės prabangių pirkinių, į kuriuos buvo įtrauktos „Dior“ suknelės, „Burberry“ paltas ir reprezentacinės kelionės.
Tyrimas, pradėtas 2021 metais po pilietinės organizacijos „Transparence Citoyenne“ skundo, siekė išsiaiškinti, ar Hidalgo piktnaudžiavo viešosiomis lėšomis. Viešai paaiškėjo, kad per ketverius metus Hidalgo buvo kompensuota apie 210 tūkst. eurų išlaidų[2].
Teismas pripažino, kad pateikti dokumentai atitinka pareigų vykdymo pobūdį ir atmetė reikalavimą pradėti išsamų tyrimą. Teismas taip pat įpareigojo pilietines organizacijas padengti dalį merės teisinių išlaidų. Tarybos nutarimas paskelbtas „Le Figaro“ ir laikomas politiniu laimėjimu socialistų merei, kuriai pastaruoju metu teko gintis nuo kaltinimų dėl didėjančios miesto skolos.
Nepaisant to, Hidalgo vėl atsidūrė dėmesio centre, kai 2025 m. rugsėjį pasirodė informacija apie papildomas 75 tūkst. eurų vertės kompensacijas už reprezentacines išlaidas, tarp kurių – prabangūs drabužiai oficialioms progoms. Šią informaciją paviešino laikraščiai „Libération“ ir „Le Monde“, o merė, siekdama parodyti skaidrumą, paskelbė kitų Paryžiaus rajonų merų išlaidų žurnalus. Opozicijos atstovė iš „Les Républicains“ partijos Rachida Dati šį žingsnį pavadino „manipuliacija dėmesio nukreipimui“.
Kairiųjų merė kaltinama veidmainyste, o pilietinės organizacijos kalba apie skaidrumo trūkumą
Anne Hidalgo sprendimą nutraukti tyrimą jos rėmėjai vadina „pergale prieš politinį susidorojimą“. Pirmasis vicemeras Patrick Bloche teigė, kad merės išlaidų biudžetas yra „barjeras prieš korupciją“, o visos išlaidos esą atitiko jos pareigas. Vis dėlto opozicijos ir nevyriausybinių organizacijų požiūriu, sprendimas atskleidžia pavojingą teisinį neaiškumą, leidžiantį politikams dangstyti reprezentacines išlaidas neaiškiais pagrindais.
„Skaidrumas nėra pasirinkimas, tai demokratijos deguonis“, rašė „l’Union Parisienne“ atstovė Claire-Amélie Pelosse socialiniame tinkle X. Organizacija „Transparence Citoyenne“ taip pat paskelbė, kad vis dar bylinėjasi su Paryžiaus miesto taryba dėl merės kelionių išlaidų, kurios, jų teigimu, iki šiol nebuvo pagrįstos įrodymais.
Tuo metu opozicijos atstovai atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimą priėmė Valstybės Taryba, kuriai vadovauja Didier-Roland Tabuteau – ilgametis socialistų vyriausybių pareigūnas, glaudžiai susijęs su partijų, iš kurių kilo pati Hidalgo, politine aplinka. Dešinieji Prancūzijoje šį atvejį vadina dar vienu įrodymu, jog kairiųjų elitas taiko sau dvigubus standartus, kai kalbama apie moralę ir viešųjų lėšų naudojimą.
