Konflikto priešistorė ir politikų bei kariškių vertinimai
Rusijos invazija į Ukrainą prasidėjo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu. [1] Tiesa, tai buvo tik konflikto, prasidėjusio dar 2014 m., ukrainiečiams nuvertus prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių, tąsa. Nepaisant įvairių pasvarstymų, karas Ukrainoje vyksta antrus metus ir jo pabaigos vis dar nesimato. Visgi ji turės būti, tik 77.lt pašnekovų nuomonės dėl to, kada tai įvyks, kiek išsiskyrė.
Audrius Butkevičius – politinių ir pilietinių technologijų specialistas, pirmasis krašto apsaugos ministras ir signataras:
„Tiek bendra geopolitinė situacija regione, tiek Vilniuje vykęs NATO narių susitikimas patvirtino, kad bendra saugumo situacija pasaulyje išlieka labai prasta, o Europos centre antrus metus iš eilės vykstantis karinis konfliktas neturi perspektyvų būti užbaigtas iki ateinančių metų pavasario. Mano vertinimu, šis laikotarpis yra realiausia pokyčių datos pradžia, kadangi tuomet prasidės intensyvūs pasirengimai rinkimams eilėje tiesioginių ar netiesioginių šio karo šalių-dalyvių. Iki to laiko tikėtis jo pabaigos nevertėtų, o 2024 metais, kadangi rinkimai vyks ne tik JAV ar Rusijoje, bet ir Ukrainoje, ir, kas ypatingai „svarbu“ Lietuvoje, ji tampa įmanoma.“
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus:
„Prognozės yra nedėkingas dalykas, tad ir čia kažką pasakyti nėra paprasta. Aš tokiais atvejais vertinu jėgų pusiausvyras, realius veiksmus ir tik tuomet darau išvadas. Teisingos ar klaidingos jos, parodo situacija. Kalbant apie karą Ukrainoje, suklydau, kaip ir daugelis, tik dėl jo paties, dėl to, kad Rusija visgi puls. Vėlesni vertinimai buvo mažiau ar daugiau teisingi, todėl iš to, ką matau dabar, sakyčiau, jog per metus-dvejus kažkokie susitarimai bus pasiekti.
Sunku pasakyti kokio jie bus pobūdžio – laikinos paliaubos, ugnies nutraukimas, konflikto įšaldymas, bet, labai tikėtina, kad šiuo metu rusų kontroliuojamos teritorijos liks jiems. Kodėl baigsis aktyvūs veiksmai? Nes Ukraina kariauja viena. Vakarų pasaulis remia ukrainiečius ginklais, bet mūšio lauke jie palikti vieni. Šiai dienai šalių dydžiai ir turimi ištekliai lemia, kad jėgos pusiausvyra yra ne ukrainiečių pusėje. Tai matosi ir iš kontrpuolimo, kuris nevyksta taip sėkmingai, kaip buvo laukiama. Visa tai lems, kad okupuotas teritorijas, bent jau kuriam laikui, teks pamiršti ir siekti susitarimo.“
Seimo narys Mindaugas Puidokas:
„Akivaizdu tai, kad JAV ir Europos šalys ieško ginkluotės ukrainiečiams. Sąjungininkai mėgina gauti sovietinio tipo amunicijos iš Afrikos, Lotynų Amerikos, Dėl modernios tiekimo derina su Pietų Korėja. Tai rodo, kad JAV ir Europos šalių gamybos pajėgumai nėra pritaikyti tokio intensyvumo konvenciniam karui, koks vyksta. Tą patvirtina ir kasetinės amunicijos perdavimo faktas, kadangi JAV neturi daugiau galimybių tiekti konvencinę ginkluotę iš savo sukauptų atsargų.
Pasiekta ta riba, kai amerikiečiai privalo išlaikyti reikiamą rezervą savo sandėliuose jeigu kiltų kitas karinis konfliktas ar karas, kuriame turėtų dalyvauti pačių JAV karinės pajėgos. JAV priėmė sprendimą suteikti Taivanui ginkluotės už 345 mln. JAV dolerių, kas rodo, kad nauju karštuoju tašku gali tapti Taivanas.
Puolant ir tikintis pralaužti priešo įtvirtinimus, reikalingas didelis 152-155 kalibro artilerijos sviedinių kiekis ir ugnies galia. Deja, Ukrainos kariuomenės vadas generolas Valerijus Zalužnyj aiškiai įvardino, kad besiginančios Rusijos artilerijos ugnies galia viršija ukrainiečių artilerijos ugnies galią kartais, o jokia NATO šalis tokio kontrpuolimo nebūtų pradėjusi be dominavimo ore.[2]
Generolas Oleksandras Tarnavskyi teigė, kad Vakarų koviniai tankai ir šarvuočiai, perduoti ukrainiečiams, nepajėgia prasiveržti pro tankius Rusijos minų laukus ir tai labai apsunkina kontrpuolimą. [3]
Skaitant tokius aukščiausių Ukrainos kariuomenės vadų pasisakymus susidaro vaizdas, kad Ukraina neturi pakankamai ugnies galios ir galimybių pralaužti 50 km gylio ešalonuotos rusų gynybos įtvirtinimus.
Daugelis susidūrimų fronte vyksta pilkojoje zonoje, net nepasiekus pirmosios rusų ešalonuotos gynybos linijos, vadinamosios ,,Surovikino linijos”. Kaip pralaužti Rusijos gynybą be didelio kiekio naikintuvų ir galimybės jais remti puolimą lieka neaišku ir karo ekspertai nepateikia šios dilemos sprendinių. Puolančioji pusė visada patiria daug didesnius žmonių ir technikos praradimus, o tas naudinga Rusijai, nes Ukraina, turėdama daug silpnesnes oro pajėgas, silpnesnę artileriją, bet norėdama atsiimti per pradinį karo etapą prarastas teritorijas, yra priversta pulti.
Rusijos karinė pramonė ir ekonomika jau yra dalinai pervesta į karinį režimą, kai dirbama 2-3 pamainom. Rusijos artilerijos sviedinių gamybos potencialas yra didelis ir jis nuolat didėja, o Vakarų ekspertai įvardina, kad norint gaminti šiai dienai reikalingus amunicijos kiekius, gali prireikti 5-7 metų. Tas lemia, kad nesimato didelio Vakarų šalių pasiryžimo, patiriant nuostolius, pritaikyti savo pramonę prie karo Ukrainoje poreikių. Iš čia kyla klausimas – ar šalis turi rezervų, stokodama reikiamos ginkluotės ir amunicijos, kariauti su Rusija 5-7 metus.
Taip pat kyla pavojus, kad dėl oro pajėgų puolamosioms operacijoms trūkumo ir artilerinių sviedinių bado Ukrainos kontrpuolimas gali išsikvėpti. Tai atvertų galimybę pereiti į puolimą Rusijos kariuomenei, kuri tikrai išnaudotų situaciją, kai Ukrainai akivaizdžiai ims stigti šaudmenų.
Naujausi Rusijos priimti įstatymai – didinant šaukiamųjų amžių iki 30 metų -, rodo, kad Rusija rengiasi didelės apimties karui ir esant reikalui pasirengusi mobilizuoti milijonines karines pajėgas. Rusijos mobilizacinis potencialas didesnis negu ukrainiečių, todėl jeigu JAV, NATO ar atskiros jos šalys narės, kaip Lenkija ar Rumunija, neįsitrauks į karą, ilgos trukmės kare išsekimui ukrainiečiams laimėti galimybių beveik nebus.
Kokybiškai įvertinti kiek truks karas, reikia tikslių duomenų apie tai, kiek Ukraina realiai turi sukaupusi amunicijos, puolimui ir gynybai, nes nuo to priklauso, kiek ilgai išliks stabili 1500 km ilgio dabartinė fronto linija.
Viešai Oleksijaus Arestovičiaus, Dmitrijaus Gordono ir įvairiuose vakarų leidiniuose buvo skelbta, kad pokalbiuose už uždarų durų JAV ir svarbiausi sąjungininkai yra pasakę, jog Ukraina kontrpuolimui turi laiko iki naujųjų metų, o neva po to reikės sėsti prie derybų stalo su Rusija ir ieškoti taikaus konflikto sprendimo kelio. Ar ši informacija yra teisinga, pasakyti negalima. Akivaizdu viena – bet kokiems diplomatiniams sprendimams reikalingos dvi pusės, o kol kas nei Volodymyras Zelenskis, nei Vladimiras Putinas derybų nesiekia ir atvirai kalba, kad viskas spręsis fronte.
Išvada – jeigu JAV ir NATO arba atskiros jos narės nepakeis pozicijos ir nepriims politinio sprendimo įsitraukti į karą ukrainiečių pusėje – tai Ukraina, galimai neturės galimybių išlaikyti dabartinę fronto liniją ilgiau negu metus laiko. Dėl to, tikėtina, kad karas gali pasibaigti 2024 metų antroje pusėje, iki JAV prezidento rinkimų pradžios arba, jeigu laimėtų Donaldas Trampas (Donald Trump), iškarto po jų.“ [4]
