Europos Komisija sąmoningai sustabdė tyrimus, kad nebūtų apkaltinta kišimusi į Vengrijos rinkimus
Europos Komisija faktiškai sustabdė sprendimų priėmimą dėl jautrių su Vengrija susijusių bylų, artėjant balandį vyksiantiems parlamento rinkimams šalyje, Euronews teigė du su situacija susipažinę šaltiniai. Briuselyje baiminamasi, kad naujų procedūrų pradėjimas galėtų būti interpretuojamas kaip politinis spaudimas ir tapti papildomu argumentu ministro pirmininko Viktoro Orbáno kampanijoje. Tai, kad sprendimai sustabdyti dėl politinių paskaičiavimų, patvirtina ir patys ES diplomatai.[1]
„Su Vengrijos bylomis fronto linijos yra sustingusios – niekas nejuda. Komisija laukia balandžio ir labai atidžiai stebi visuomenės nuomonės apklausas Vengrijoje“, – sakė anonimiškai kalbėjęs ES diplomatas. Pasak jo, pagrindinis tikslas – nekurti įspūdžio, jog Briuselis mėgina paveikti rinkimų eigą.
Pastaraisiais metais Vengrijos ir Europos Sąjungos santykiai nuolat įtempti dėl Budapešto nesutikimo su dalimi Briuselio sprendimų. Premjero Viktoro Orbáno vyriausybė dažnai vetuoja ES iniciatyvas migracijos, sankcijų ir užsienio politikos srityse, pabrėždama nacionalinio suvereniteto viršenybę prieš bendras Sąjungos pozicijas. Tai Vengriją pavertė viena atviriausių Briuselio politikos kritikių Europos viduje.
Vengrijoje balandžio viduryje vyksiantys rinkimai laikomi vienais svarbiausių per pastarąjį dešimtmetį. Apklausose pirmauja opozicinė „Tisza“ partija, vadovaujama Péterio Magyaro, nors atotrūkis nuo V. Orbáno vadovaujamos Fidesz–KDNP koalicijos pastaruoju metu mažėja.
V. Orbánas kaltina Briuselį politiniu spaudimu, o ES laikinai atsitraukia
V. Orbánas rinkimų kampanijoje nuosekliai vaizduoja Vengriją kaip Briuselio biurokratų taikinį, kaltindamas Europos Sąjungą siekiu primesti šaliai „karą, lyčių ideologiją ir atviras sienas“. ES institucijose pripažįstama, kad bet koks griežtesnis veiksmas dabar galėtų sustiprinti šią retoriką.
„Nenorime žaisti pagal jo taisykles“, – Euronews sakė vienas šaltinis, pabrėždamas, kad naujų pažeidimo procedūrų pradėjimas ar sankcijų įgyvendinimas galėtų būti panaudotas kaip Briuselio „baudimo“ pavyzdys. V. Orbánas ne kartą viešai kritikavo ES sankcijas Vengrijai ir teigė, jog jos yra politinio spaudimo forma.[2]
2024 metais Europos Teisingumo Teismas skyrė Vengrijai baudą už ES prieglobsčio taisyklių pažeidimus. Vis dėlto pats V. Orbánas tvirtino, kad net ir tokia kaina yra priimtina. „Mokame 1 mln. eurų per dieną. Tai bausmė už tvorą, kurią pastatėme prieš dešimt metų. Tai daug pinigų, bet geriausia investicija į mūsų ateitį“, – socialiniuose tinkluose rašė jis praėjusią vasarą.
Briuselis delsia dėl „Pride“ draudimo, šnipinėjimo kaltinimų ir įšaldytų lėšų
Vienu ryškiausių Komisijos delsimo pavyzdžių tapo Budapešto „Pride“ eitynių klausimas. Nors 2025 metų kovą Vengrijos parlamentas priėmė įstatymą, faktiškai draudžiantį dalyvavimą tokio pobūdžio renginiuose, Europos Komisija iki šiol neužbaigė teisinio vertinimo ir nepradėjo oficialių veiksmų.
Budapešto meras Gergely Karácsony šį delsimo sprendimą anksčiau pavadino politiniu. „Nuo pirmos minutės buvo aišku, kad tai prieštarauja ES teisei. Bandau suprasti, kodėl nėra politinės valios imtis veiksmų. Gal jie laukia, gal bijo paveikti rinkimus“, – Euronews sakė jis.
Vengrijos vyriausybė teigia, kad sprendimai dėl viešų renginių reguliavimo yra nacionalinė kompetencija ir neturi būti sprendžiami Briuselyje. Tuo pat metu Komisija neskuba skelbti ir tyrimo rezultatų dėl kaltinimų, jog Vengrijos atstovybėje Briuselyje 2012–2018 metais galėjo būti renkama informacija apie ES institucijų vidinius procesus. Tyrimas, susijęs su dabartiniu sveikatos komisaru Olivér Várhelyi, oficialiai nebaigtas, o jo išvados atidėtos, galimai ir po rinkimų.
Finansinėje srityje sprendimai taip pat sustabdyti. Vengrija siekia perskirstyti apie 4 mlrd. eurų iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės, tačiau Komisija vengia priimti sprendimą iki balandžio. Didžioji dalis ES lėšų Vengrijai tebėra įšaldyta dėl teisinės valstybės klausimų, o šalis jau neteko daugiau nei 1 mlrd. eurų, nes nebuvo laikomasi nustatytų terminų.
Nepaisant politinės įtampos, viena sritis, kurioje Briuselis ir Budapeštas randa bendrą kalbą, išlieka gynyba. Pagal programą SAFE Vengrijai skirta 16 mlrd. eurų – trečia pagal dydį suma tarp visų ES valstybių, signalizuojanti, kad saugumo klausimais politiniai nesutarimai dažnai atsiduria antrame plane.
