<h2>Neeilinis jubiliejus britų monarchijai ir visai šaliai</h2>
<p>1952-ais vasario 6-ąją mirė Didžiosios Britanijos karalius, britų kovos su nacistine Vokietija simboliu tapęs Jurgis VI. Karaliumi jis netikėtai tapo 1936-ais, kai sosto atsisakė jo brolis Eduardas XVIII. Jurgis VI buvo nepalenkiamas Vinstono Čerčilio rėmėjas, o jo valdymo metais iširusi Britanijos imperija tapo Tautų Sandrauga. Karaliaus mirtis nebuvo netikėta: jis ilgą laiką sirgo plaučių vėžiu, kentėjo dėl kraujagyslių ligų.</p>
<p>Nors žinia apie karaliaus mirtį sukrėtė šalį, tačiau pernelyg nenustebino. Vis tik, klausimų dėl ateities netrūko: į sostą turėjo žengti vyresnioji Jurgio VI duktė Elžbieta, kuriai tėvo mirties dieną tebuvo 25-eri. Oficialiai Didžiosios Britanijos, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos, Pietų Afrikos, Pakistano ir Ceilono karaliene ji tapo 1953-ais birželio 2-ąją. Tačiau iš tiesų, savo pareigas kaip karalienė ji ėmė eiti iškart sužinojusi apie tėvo mirtį, kai kartu su vyru, praėjusiais metais mirusiu princu Philipu keliavo po Keniją[1].<sup id="cite_ref-1" class="reference"></sup></p>
<p>Šis valdymo jubiliejus yra itin išskirtinis: Elžbieta II tapo pirmąja Jungtinės Karalystės monarche, išbuvusia ir vis dar esančia soste 70 metų, o dar 2016-ais, mirus Tailando karaliui Ramai IX, ji tapo ir ilgiausiai valdančiu valstybės vadovu pasaulyje[2]. Ir nors specialusis jubiliejus nebus paminėtas taip iškilmingai kaip tikėtasi dėl pandeminės situacijos, ypatingos dienos išvakarėse Elžbieta II išplatino pranešimą žmonėms, kuriame pateikė netikėtą staigmeną: pareiškė norinti, kad jos sūnui princui Charlesui tapus karaliumi, jo žmona, hercogienė Camilla būtų žinoma kaip karalienė konsortė.<sup id="cite_ref-5" class="reference"></sup></p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/william-warby-_7pehbe9d9k-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ypatingos dienos proga – netikėta dovana marčiai</h2>
<p>Karalienės pareiškimas daugelį galėjo nustebinti. Anksčiau manyta, kad Charlesui tapus karaliumi, Camilla gaus princesės konsortės titulą. Taip buvo paskelbta po to, kai Charlesas 2005-ais vedė Camillą Parker Bouls. Būsimam karaliui tai buvo antrosios tuoktuvės. Jis 1996-ais nutraukė santuoką su vėliau tragiškai žuvusia princese Diana, kuriai ir buvo numatytas būsimos karalienės titulas[3].</p>
<p>Pati Camilla, o kartu ir Charlesas, visuomenėje vertinami nevienareikšmiškai: būtent Camillą daugelis britų ir kitų karališkosios šeimos gerbėjų kaltino dėl iširusios Charleso ir visuomenės numylėtinės princesės Dianos santuokos. Vis tik dabar, Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II paskelbė norinti, kad princui Charlesui tapus karaliumi, Kornvalio hercogienė Camilla taptų karaliene konsorte:</p>
<blockquote>
<p>„Nuoširdžiai linkiu, kad atėjus tam laikui, Camilla būtų žinoma kaip karalienė konsortė“, – teigia Elizabeth II.</p>
</blockquote>
<p>„Karalienė konsortė“ reiškia valdančiojo karaliaus sutuoktinę. Tad karaliaus Charleso žmonai būtų suteiktas „karalienės Camillos“ titulas. Tokia žinia neabejotinai turėjo pamaloninti ir pačią hercogienę. Charleso ir jo žmonos Klarenso rūmų atstovai vėliau išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad abu karališkosios šeimos atstovai buvo „sujaudinti ir pagerbti“ tokių karalienės žodžių[4].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/king-s-church-international-ijop9_8tmnu-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Karalienė artėja prie istorinės žymos</h2>
<p class="p1">95-erių metų sulaukusi karalienė Elžbieta savo tėvo mirties ir kartu, sosto perėmimo metines įprastai praleidžia vienumoje. Šie metai netapo išimtimi: karalienė jau keletą savaičių laiką leidžia Rytų Anglijoje, Sandringamo dvare. Būtent šioje rezidencijoje mirė jos tėvas, taip pat, ir senelis, karalius Jurgis V.</p>
<p style="margin: 12.0pt 0in 12.0pt 0in;">Oficialių renginių būtent vasario 6-ąją šalyje numatyta nebuvo. Šventę nuspręsta perkelti į vasarą: birželio pradžioje planuojamos keturios švenčių dienos, per kurias vyks karinis paradas ir muzikos koncertas, gatvės vakarėliai, masinis piknikas ir „Platininio pudingo konkursas“. Tiesa, išskirtiniam Elžbietos II viešpatavimo 70-mečio jubiliejui paminėti nukaltos proginės monetos.</p>
<p style="margin: 12.0pt 0in 12.0pt 0in;">Žvelgiant į istoriją, tik trys monarchai yra valdę ilgiau kaip 70 metų. Tai Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, kuris karaliavo 72 metus ir 110 dienų. Tailando karalius Bhumibolas Adulyadejus, kuris valdė 70 metų ir 126 dienas, ir Lichtenšteino princas Johanas II, kuris valdė 70 metų ir 91 dieną. Taigi, Elžbieta II tikrai gali pralenkti ir juos.</p>
