Baltieji rūmai linkę nusileisti
Kovo 23-25 dienomis JAV delegacija surengė keletą derybų su Maskvos ir Kijevo atstovais, kad išspręstų karinį konfliktą Ukrainoje. Vašingtonas teigė, kad jam pavyko susitarti dėl saugios laivybos Juodojoje jūroje ir Rusijos prieigos prie pasaulinės žemės ūkio produktų rinkos atkūrimo. Be to, Maskva ir Kijevas susitarė 30 dienų nutraukti smūgius viena kitos energetikos infrastruktūrai. O ką pasaulio žiniasklaida rašo apie derybų Saudo Arabijoje rezultatus?
„Maskva pridėjo reikšmingų išlygų irb su kai kuriomis iš jų JAV, atrodo, sutiko nieko negaudama mainais“, – po Baltųjų rūmų ir Kremliaus pareiškimų paskelbimo pažymėjo „The New York Times“.[1]
Leidinys pabrėžė: Rusija yra pasirengusi įvykdyti dalį susitarimų, susijusių su saugumu Juodojoje jūroje, tik po to, kai Vakarų šalys panaikins kai kurias sankcijas Rusijos žemės ūkio produktų eksportui.
„Net ir tvyrant nežinomybei, Baltųjų rūmų noras pasiduoti Rusijos reikalavimui, nepaisant Ukrainos prieštaravimų, buvo naujausias ženklas, kad JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) vis labiau suartėja su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu“, – pripažįsta NYT žurnalistai.
„The Washington Post“ pabrėžė, kad JAV pasiūlymas padėti Rusijai tiekti grūdus ir trąšas pasirodė tuo pačiu metu, kai Maskvos ir Kijevo susitarimas 30 dienų nutraukti ugnį prieš energetikos infrastruktūros objektus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad su Kijevu nebuvo konsultuojamasi dėl grūdų eksporto ir jis nepalaiko šio pasiūlymo.[2]
„Formuluotė apie JAV paramą Rusijos grūdų eksportui nebuvo įtraukta į atskirą Baltųjų rūmų pareiškimą, kuriame išsamiai aprašyti JAV derybų su Ukraina Saudo Arabijoje rezultatai“, – pažymėjo amerikiečių laikraštis.
„Politico“ šaltinis Baltuosiuose rūmuose sakė: „Rusai paprašė mūsų papildomų derybų“. Pasak leidinio, tai rodo, kad sankcijų atšaukimo klausimas dar nėra išspręstas.
„Karinis konfliktas neigiamai paveikė grūdų tiekimo grandines visoje Juodojoje jūroje, padidindamas globalią baimę dėl galimo maisto trūkumo. Daugelis Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių yra priklausomos nuo šio eksporto, leidžiančio užtikrinti maisto tiekimą“, – priminė „Politico“.
Rusija vėl bus didi?
„Kremlius nustato sąlygas saugiai laivybai Juodojoje jūroje“, – skelbė Vokietijos leidinio „Der Spiegel“ straipsnio antraštė. Leidinys pažymi, kad Rusija ir Ukraina, tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms, yra pasirengusios „sušvelninti padėtį“ jūroje, tačiau apčiuopiami rezultatai vis dar kelia abejonių, nes Maskva „ieško būdų, kaip sušvelninti Vakarų sankcijas“.
„Be grūdų eksporto, Maskvai ypač svarbus saugus naftos eksportas per Juodąją jūrą. Kad sušvelnintų sankcijas Rusijai, Jungtinės Valstijos turės pasiekti susitarimus su ES narėmis ir kitomis šalimis“, – rašo „Spiegel“.
Be to, Maskva pažymėjo, kad nuo kovo 18 dienos laikosi paliaubų ir neatakuoja energetinės infrastruktūros – tada D. Trampas ir V. Putinas antrą kartą kalbėjosi telefonu.
„Ukraina iš principo sutinka sustabdyti atakas prieš energetikos objektus. Tačiau manoma, kad dėl paliaubų pradžios datos turi susitarti visos trys šalys“, – pridūrė Vokietijos leidinys.
Dabar norimos nuolaidos – tik pradžia?
Pasak britų „The Guardian“ žurnalisto Endriu Roto (Andrew Roth), dalinis paliaubų susitarimas atrodo kaip „Rusijos pageidavimų sąrašas, prikabintas prie JAV kaspino“.[3]
„Kremlius naudojasi savo pranašumu santykiuose su Baltaisiais rūmais, kurie siekia parodyti, kad D. Trampas yra vienintelis lyderis, galintis užtikrinti taiką“, – sakoma straipsnyje.
Jei Maskvai pavyks sušvelninti sankcijas, tai bus pirmasis reikšmingas apribojimų, įvestų nuo karo veiksmų pradžios, sušvelninimas. Be to, anot „The Guardian“, Rusija sieks „dvigubos kainos“ už karo veiksmų nutraukimą: politinių ir karinių nuolaidų iš Ukrainos, taip pat išėjimo iš tarptautinės izoliacijos.
„Ir kol kas atrodo, kad D. Trampo administracija yra pasirengusi sudaryti tokį sandorį“, – padarė išvadą britų laikraščio žurnalistas.
Du atskiri Maskvos ir Vašingtono pareiškimai patvirtina susitarimų trapumą. Ir jie slepia pagrindinį dalyką: nėra tikrų paliaubų, teigia prancūzų „Le Monde“.[4]
„Po kiekvienos Rusijos ir Amerikos diskusijos Kremlius nori parodyti, kad išlaiko „strateginę iniciatyvą“ derėtis iš jėgos pozicijos“, – pabrėžia laikraštis.
