Vašingtonas spaudžia Maskvą deryboms, tačiau reikalavimai dėl teritorijų lieka pagrindine kliūtimi
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasirengusios įvesti „masines sankcijas arba didžiulius tarifus“ Rusijai, jei artimiausiomis savaitėmis nebus pasiekta pažangos taikos derybose dėl karo Ukrainoje. D. Trampas teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi dvi savaites parodyti didesnį norą siekti susitarimo, tačiau kol kas Maskva nepadarė jokių nuolaidų ir reikalauja, kad Kyjivas atsisakytų papildomų teritorijų rytinėje šalies dalyje[1].
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kaltina Kremlių sąmoningai vilkinant derybas, siekiant atidėti JAV planuojamas sankcijas. Kalbėdamas su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas pabrėžė, kad artimiausiomis savaitėmis bus priimti svarbūs sprendimai: „Priimsiu sprendimą, ką darysime, ir tai bus labai svarbus sprendimas, ar tai bus masinės sankcijos, ar masiniai tarifai, ar abu, arba galbūt nedarysime nieko ir pasakysime, kad tai jūsų kova.“
V. Zelenskis tą pačią dieną pareiškė, kad Rusija daro viską, jog išvengtų tiesioginio susitikimo su juo, nors, pasak jo, toks susitikimas yra vienintelis kelias pasiekti paliaubas. Situaciją dar labiau komplikavo ketvirtadienį Rusijos surengtas oro smūgis JAV elektronikos gamyklai, veikiančiai Vakarų Ukrainoje, per kurį buvo sužeista mažiausiai 15 žmonių. Komentuodamas šį įvykį, D. Trumpas sakė: „Man tai nepatinka, kaip nepatinka niekas, kas susiję su šiuo karu.“
Derybos stringa, o planuojamas Putino ir Zelenskio susitikimas kelia vis daugiau abejonių
Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas siekia inicijuoti diplomatinius sprendimus, tačiau kol kas jam nepavyko įtikinti Maskvos atsisakyti reikalavimų dėl teritorijų Donbase. Ankstesniame susitikime Aliaskoje jis bandė įtikinti V. Putiną nutraukti visapusišką invaziją, o praėjus vos kelioms dienoms surengė aukščiausio lygio derybas Baltuosiuose rūmuose su Europos lyderiais, tarp jų ir V. Zelenskiu.
Po šių susitikimų JAV prezidentas paskelbė apie planus organizuoti dvišalį V. Putino ir V. Zelenskio susitikimą, tačiau penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad „tokio susitikimo darbotvarkė visiškai neparengta“ ir jokių realių planų nėra[2].
V. Zelenskis savo ruožtu tvirtina, kad būtent Maskva vilkina pasirengimą aukščiausio lygio deryboms, nes siekia tęsti puolamąsias operacijas. Ketvirtadienį jis teigė, jog „Rusija daro viską, kad išsisuktų nuo susitikimo“, pridurdamas, kad Kremlius siekia išlaikyti karinį spaudimą, kol nebus užsitikrintos palankesnės sąlygos.
Nepaisant stringančių derybų, D. Trumpas teigia, kad jo administracija siekia pasiekti proveržį. Pasak jo, po pokalbio telefonu su V. Putinu pirmadienį, buvo pradėtos derybos dėl galimų saugumo garantijų Ukrainai. Vis dėlto S. Lavrovas ketvirtadienį teigė, kad „bet kokios garantijos be Rusijos dalyvavimo yra kelias į niekur“.
JAV spaudimas didėja, tačiau Maskvos pozicija išlieka griežta
Maskva vis dar reikalauja, kad Ukraina atsisakytų dalies teritorijų Rytų Ukrainoje, o kai kuriuose Pietų regionuose Rusija siūlo „įšaldyti“ fronto liniją, pripažįstant jos kontrolę. Kyjivas tokius pasiūlymus kategoriškai atmeta. V. Zelenskis taip pat atsisakė ankstesnio reikalavimo dėl ilgo paliaubų laikotarpio prieš aukščiausio lygio susitikimą, tačiau pabrėžė, kad „derybos negali vykti, kai prie galvos laikomas ginklas“.
Tuo pat metu D. Trumpas žurnalistams parodė nuotrauką iš susitikimo su V. Putinu Aliaskoje ir pridūrė, kad Rusijos lyderis pareiškė norą dalyvauti 2026 metų Pasaulio futbolo čempionate JAV, jei derybos duotų rezultatų. Tačiau Rusija vis dar yra diskvalifikuota iš tarptautinių varžybų po 2022 metų invazijos į Ukrainą ir nedalyvauja atrankos procese.
Kalbėdamas penktadienį Branduolinių tyrimų centre, V. Putinas pareiškė, kad mato „šviesą tunelio gale“ JAV ir Rusijos santykiuose: „Turėjome labai gerą, prasmingą ir atvirą susitikimą Aliaskoje. Tolimesni žingsniai dabar priklauso nuo Jungtinių Valstijų vadovybės, bet esu įsitikinęs dabartinio prezidento lyderystės savybėmis.“ Šie žodžiai rodo Maskvos optimizmą dėl galimybės atkurti ekonominius ryšius su Vašingtonu, net jei proveržio taikos derybose kol kas nematyti.
Karo Ukrainoje metu, kuris tęsiasi nuo 2022 metų, žuvo tūkstančiai civilių, o daugiau nei milijonas karių iš abiejų pusių buvo sužeista arba žuvo. Mūšiai neslūgsta, abi pusės atakuoja energetinę infrastruktūrą, o diplomatinės pastangos rasti taikų sprendimą vis dar stringa.
