Nedzinskas dėl „čekiukų“ skandalo žada pats atsisakyti imuniteto
Politinėje erdvėje vis daugiau dėmesio sulaukia parlamentaras Antanas Nedzinskas, nes generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti jo teisinę neliečiamybę. Šis sprendimas priimtas po tyrimo, susijusio su Trakų rajono savivaldybės tarybos narių išlaidomis 2019–2023 metais. Pats A. Nedzinskas teigia nejaučiantis kaltės ir yra pasirengęs savo iniciatyva atsisakyti imuniteto supaprastinta tvarka, kad situacija būtų išspręsta teisiniu, o ne politiniu keliu.
Aiškindamasis dėl čekių, kurie buvo pateikiami kompensacijoms, parlamentaras atkreipia dėmesį, kad dalis jų buvo išrašyti kitų asmenų vardu, nes degalų jam padėdavo įsigyti artimieji ir kolegos. Pasak jo, tuo metu jis neturėjo nuosavo automobilio arba naudojosi skolintais, o reglamentas nereikalavo, kad kompensacijoms būtų naudojami vien vardiniai dokumentai[1].
Jis taip pat tvirtina tuo metu susidūręs su finansiniais sunkumais – metinės pajamos siekė vos kelis tūkstančius eurų, todėl kompensacijos, jo manymu, padėjo tiesiog išgyventi, o ne pasipelnyti.
A. Nedzinskas pabrėžia, kad savivaldybei esą net sutaupė lėšų, nes iš pradžių neėmė dalies jam priklausančių išmokų ir atsisakė pirkti kompiuterį.
Vis dėlto jo situacija vertinama platesniame tyrimų kontekste: Specialiųjų tyrimų tarnyba analizuoja galimą išlaidų kompensavimo pažeidimų praktiką net 34 savivaldybėse, o Seimas jau panaikino imunitetą keliems kitiems tyrime minimų partijų atstovams. Nedzinskas į Seimą išrinktas pagal socialdemokratų sąrašą, o įtarimai susiję su jo veikla savivaldoje.
Gyveno vos iš 900 eurų pajamų per mėnesį
Tuo tarpu po kiek daugiau nei dešimtmečio į parlamentą sugrįžęs A. Nedzinskas iki tol gyveno kukliai – štai vienintele savo darboviete VRK anketoje ir nurodęs LR Seimą, kuriame dirbęs nuo 2008 iki 2012 metų[2].
Todėl pastaruosius metus A. Nedzinskas prabangiu gyvenimu pasigirti negalėjęs – iki tapdamas Seimo nariu gyveno iš vos 900 eurų per mėnesį.
Politikas taip pat pažymėjo, kad eidamas naują kadenciją labiausiai nenorėtų susiteršti savo reputacijos.
„Savo reputaciją susiterši vienu skandalu ir viskas, ir tave prisimins kaip vagį, apgaviką, nusikaltėlį, tai norisi, kad žmonės apie tave kalbėtų teigiamai, o ne su neigiamu šešėlių“, – kalbėjo A. Nedzinskas.
Seimas sumažino bausmes „čekutininkams“: maksimalus laisvės atėmimas – 4 metai
Po ilgų politinių ginčų Seimas rugsėjo pabaigoje priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, susijusias su tarnybiniu piktnaudžiavimu ir vadinamosiomis „čekiukų“ bylomis. Už galutinį variantą balsavo 64 parlamentarai, o pakeitimai numato sušvelnintas bausmes – maksimalus laisvės atėmimo terminas sumažintas nuo penkerių iki ketverių metų.
Tais atvejais, kai piktnaudžiaujama siekiant asmeninės naudos, bet nėra kyšininkavimo požymių, numatyta alternatyva: bauda arba iki šešerių metų laisvės atėmimo. Po komitetų svarstymų ir liberalo Vitalijaus Gailiaus siūlymų iš pataisų buvo pašalintos nuostatos, prieštaravusios Konstitucijai, o pirminis sumanymas atsisakyti neturtinės žalos kriterijaus taip pat atmestas – ji išliko kaip atsakomybės pagrindas.
Pataisas daugiausiai palaikė socialdemokratai ir „Nemuno aušros“ frakcija, o didelė dalis konservatorių balsavime nedalyvavo.
