Dėl 16 metų veikusios šaudyklos kilo ginčas: Seimo kontrolierius ragina keisti įstatymą

Įstatymo spraga sukėlė ginčą dėl šaudyklos veiklos

Šešiolika metų veikusi šaudykla sulaukė nurodymo sustabdyti veiklą, o kilęs ginčas atskleidė gerokai platesnę problemą. Paaiškėjo, kad aplinkos apsaugos pareigūnai tam tikrais atvejais privalo stabdyti ūkinę veiklą net neturėdami galimybės įvertinti, ar toks sprendimas iš tiesų proporcingas. Situaciją išnagrinėjęs Seimo kontrolierius Aleksandr Radčenko nustatė, kad problema slypi pačiame įstatyme, kurį dabar siūloma keisti.

Ginčas prasidėjo, kai Aplinkos apsaugos departamentas viešajai įstaigai „Shooting Club LT“ nurodė sustabdyti 16 metų veikiančios šaudyklos veiklą, kol bus atliktos privalomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

Su tokiu sprendimu nesutikusi įstaiga kreipėsi į Seimo kontrolierių. Skunde teigta, kad pareigūnai neatsižvelgė į veiklos sustabdymo pasekmes, galimus finansinius nuostolius ir neįvertino, ar tokia griežta priemonė buvo būtina.

Vis dėlto atliktas tyrimas atskleidė svarbią aplinkybę - pareigūnai pagal galiojančius teisės aktus neturėjo galimybės pasirinkti švelnesnio sprendimo.

Pareigūnams įstatymas nepalieka pasirinkimo

Pagal šiuo metu galiojantį Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymą, jeigu nustatoma, kad ūkinė veikla vykdoma neatlikus privalomų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, atsakinga institucija turi nurodyti tokią veiklą sustabdyti.

Tai reiškia, kad pareigūnai negali individualiai nuspręsti, ar konkrečiu atveju pakaktų mažiau ribojančių priemonių.

Seimo kontrolieriaus vertinimu, toks reguliavimas neleidžia tinkamai atsižvelgti į reikšmingas aplinkybes: kiek laiko veikla vykdoma, ar ji padarė realios žalos aplinkai, kokią grėsmę kelia žmonių sveikatai ir ar nustatytą pažeidimą būtų galima pašalinti nestabdant veiklos.

„Aplinkos apsaugos tikslų ir pareigos užtikrinti, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros būtų atliekamos, svarba nekelia abejonių. Tačiau jų įgyvendinimas turi būti protingas ir proporcingas. Teisinis reguliavimas turi sudaryti galimybę atsižvelgti į konkretaus atvejo aplinkybes ir taikyti tokią priemonę, kuri būtų būtina ir pakankama siekiamam tikslui pasiekti“, - pažymėjo A. Radčenko.

Kontrolierius pabrėžė, kad problema kyla ne dėl pareigūnų nenoro taikyti švelnesnės priemonės, bet dėl to, kad įstatymas tokios galimybės apskritai nesuteikia.

Numatyti pokyčiai: veiklą stabdytų tik esant rimtam pavojui

Tyrimo metu paaiškėjo, kad Aplinkos ministerija jau ėmėsi iniciatyvos keisti galiojančią tvarką.

Pagal siūlomą reguliavimą ūkinė veikla būtų nedelsiant stabdoma tik tais atvejais, kai dėl jos padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai arba kyla tiesioginis pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, kurio neįmanoma pašalinti kitomis priemonėmis.

Kitais atvejais įmonėms ir organizacijoms būtų suteikiama galimybė ištaisyti nustatytus pažeidimus nenutraukiant veiklos.

Tai reikštų esminį pokytį - vietoje automatinio veiklos sustabdymo pareigūnai galėtų priimti individualų sprendimą, įvertinę konkrečios situacijos aplinkybes.

„Džiugu, kad Aplinkos ministerija pripažino praktikoje kylančią problemą ir ėmėsi ją spręsti. Jos siūlomas reguliavimas sudarytų prielaidas pereiti nuo automatinio ūkinės veiklos stabdymo prie individualizuoto sprendimo. Tai labiau atitiktų ne tik proporcingumo, bet ir gero viešojo administravimo principus“, - teigė Seimo kontrolierius.

Įstatymo pakeitimai jau pasiekė Seimą

2026 metų rugsėjo 2 dieną Vyriausybė Seimui pateikė Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimo projektą. Rugsėjo pabaigoje parlamentas pradėjo jo svarstymo procedūrą.

Projekte siūloma atsisakyti dabar galiojančios privalomos veiklos sustabdymo taisyklės ir numatyti lankstesnį reagavimą į nustatytus pažeidimus.

Atsižvelgdamas į tyrimo rezultatus, A. Radčenko paragino Seimo Aplinkos apsaugos komitetą ir Aplinkos ministeriją imtis priemonių, kad įstatymo pakeitimai būtų svarstomi kuo operatyviau.

Tačiau, kontrolieriaus nuomone, vien pakeisti taisykles ateičiai nepakanka.

Būtina aiškiai nustatyti, kas nutiktų jau priimtiems sprendimams stabdyti veiklą. Siūloma sudaryti galimybę atsakingoms institucijoms iš naujo įvertinti anksčiau skirtus įpareigojimus ir nuspręsti, ar jie vis dar būtini, ar galėtų būti pakeisti švelnesnėmis priemonėmis.

Šaudyklos ginčas persikėlė į teismą

Nors Seimo kontrolierius nustatė teisinio reguliavimo trūkumus, jis nesprendė, ar konkrečiai „Shooting Club LT“ skirtas įpareigojimas buvo teisėtas ir pagrįstas.

Tokius administracinius ginčus nagrinėja teismai, o tyrimo metu paaiškėjo, kad šaudyklos atstovai jau kreipėsi į Regionų administracinį teismą.

Dėl šios priežasties Seimo kontrolierius nutraukė skundo dalies, susijusios su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų priimto sprendimo teisėtumu, nagrinėjimą.

Vis dėlto pats atvejis išryškino problemą, galinčią būti aktualią ir kitoms ūkinę veiklą vykdančioms organizacijoms.

Seimo kontrolieriaus vertinimu, valstybės institucijų sprendimai turi būti ne tik teisėti, bet ir proporcingi. Tai reiškia, kad taikomi ribojimai turėtų atitikti realų pažeidimo pobūdį ir keliamą grėsmę, o ne būti automatiškai vienodi visais atvejais.

Ar naujasis reguliavimas leis išvengti panašių situacijų, priklausys nuo Seimo sprendimų ir galutinės įstatymo pakeitimų redakcijos.

„ELTA“. (2026). Seimo kontrolierius: būtina keisti pernelyg griežtą ūkinės veiklos stabdymo reguliavimą. https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/seimo-kontrolierius-butina-keisti-pernelyg-griezta-ukines-veiklos-stabdymo-reguliavima-268776