JAV kariuomenė žada tiesiogiai rodyti sušaudymą: nustatyta Fort Hudo užpuoliko egzekucijos data

Fort Hudo užpuoliko egzekucija numatyta gruodžio 3 dieną

JAV kariuomenė paskelbė, kad už 2009 metų šaudynes Fort Hudo karinėje bazėje nuteistas Nidalas Malikas Hasanas gruodžio 3 dieną bus sušaudytas. Egzekucija numatyta 13 valandą vietos laiku toje pačioje Teksaso bazėje, kurioje per jo surengtą išpuolį žuvo 13 žmonių, o dar 32 buvo sužeisti.

Po kariuomenės pranešimo Pentagonas patvirtino ir kitą planą – egzekuciją transliuoti tiesiogiai. Gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas anksčiau buvo sakęs, kad žmonės galės ją stebėti, nes, jo žodžiais, turi matyti tokių nusikaltimų pasekmes.

Kur būtų rodoma transliacija ir kas galėtų ją stebėti, Pentagonas dar nepaskelbė. Kol kas taip pat nėra pateikta techninių ar prieigos ribojimo detalių. Paskelbta egzekucijos data gali keistis, jei iki gruodžio bus pradėtas naujas teismo procesas.

Per 2009 metų šaudynes Fort Hude žuvo 13 žmonių

2009 metų lapkričio 5 dieną N. M. Hasanas, tuomet JAV kariuomenėje majoru tarnavęs psichiatras, pradėjo šaudyti Fort Hudo bazės medicininių patikrinimų centre. Ten kariai laukė skiepų ir sveikatos patikros prieš išvykdami į tarnybą užsienyje. Tarp žuvusiųjų buvo karių ir vienas iš tarnybos pasitraukęs kariškis.

N. M. Hasanas per susišaudymą su pareigūnais buvo sunkiai sužeistas ir liko paralyžiuotas nuo juosmens. Teisme jis pats aiškino norėjęs sutrukdyti kariams vykti į Afganistaną. Karinis teisėjas neleido šio motyvo pateikti kaip jo veiksmus pateisinančio argumento.

2013 metų rugpjūtį karo teismas pripažino N. M. Hasaną kaltu ir skyrė mirties bausmę. Teismo procese jis atsisakė advokatų paslaugų ir gynėsi pats. Šaudynių aplinkybės bei nuosprendis vėliau buvo nagrinėjami karinėje apeliacinėje sistemoje.

Mirties nuosprendį patvirtino Donaldas Trumpas

Pagal JAV karines taisykles mirties nuosprendžiui įvykdyti būtinas prezidento pritarimas. Kariuomenės duomenimis, Donaldas Trumpas jį suteikė 2026 metų spalio 2 dieną, pasibaigus kariniam apeliaciniam procesui. JAV Aukščiausiasis Teismas 2025 metų kovo 31 dieną atsisakė peržiūrėti N. M. Hasano bylą.

Spalio 6 dieną laikinasis kariuomenės sekretorius Adamas Telle'as nurodė egzekuciją vykdyti sušaudant. Kariuomenės reglamentas numato, kad sekretorius turi parinkti datą per 60–150 dienų nuo prezidento sprendimo. Taip buvo nustatyta gruodžio 3-ioji.

Užbaigtos karinės apeliacijos dar nereiškia, kad neliko jokių teisinių galimybių. Karinės teisės specialistas Eugene'as R. Fidellas nurodė, kad N. M. Hasanas galėtų kreiptis į civilinį federalinį teismą dėl suėmimo ir nuosprendžio vykdymo teisėtumo. Toks procesas galėtų nukelti egzekuciją, tačiau kol kas nėra paskelbta, kad jis būtų pradėtas.

Tiesioginė transliacija būtų precedentas JAV

Jei planas bus įgyvendintas, tai būtų pirmoji tiesiogiai transliuota teisėta egzekucija JAV. Žiniasklaidos priemonės ir anksčiau siekė galimybės filmuoti egzekucijas, tačiau teismai tokius prašymus buvo atmetę. Šį kartą viešą transliaciją siūlo pati valdžia.

N. M. Hasano egzekucija taip pat būtų pirmoji JAV kariuomenėje nuo 1961 metų. Tuomet kariuomenės eilinis Johnas Bennettas buvo pakartas. JAV kariuomenė sušaudymo būriu mirties bausmės nevykdė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

P. Hegsethas atkreipė dėmesį, kad pasirinkta ta pati bazė, savaitės diena ir panašus paros metas kaip per 2009 metų išpuolį. Baltieji rūmai, paklausti konkrečiai apie transliacijos planą, klausimus nukreipė Pentagonui. Todėl prezidento pritarimo mirties nuosprendžiui nereikėtų tapatinti su atskiru jo sprendimu dėl viešo rodymo.

Jungtinės Tautos sukritikavo planą rodyti egzekuciją

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras pareiškė, kad egzekucijos transliavimas prilygtų viešai egzekucijai ir, jo vertinimu, pažeistų absoliutų kankinimų draudimą. Biuras taip pat priminė savo ankstesnę poziciją dėl viešų egzekucijų Afganistane ir Irane. Tai JT institucijos teisinis vertinimas, o ne teismo sprendimas dėl JAV paskelbto plano.

JAV teisės specialistų nuomonės dėl transliacijos išsiskyrė. Fordhamo universiteto profesorės Deborah Denno teigimu, tiesioginis rodymas leistų visuomenei aiškiau matyti, kaip vykdoma mirties bausmė. Kalifornijos universiteto Berklyje teisės profesorė Elisabeth Semel iškėlė klausimų dėl nuteistojo orumo, galimų žiūrovų ir valdžios pasirinkimo egzekuciją paversti viešu reginiu.

Planas jau sulaukė atgarsio už JAV ribų. Naujosios Zelandijos turinio priežiūros institucija pareiškė neturinti įgaliojimų blokuoti tiesioginės transliacijos, kol ji vyksta, o „Amnesty International“ atstovai Australijoje paragino savo šalies vyriausybę siekti, kad JAV šio sumanymo atsisakytų. Pentagono žadėtos papildomos transliacijos detalės dar nepaskelbtos.