Premjerė: Lietuva gali svarstyti kuro kainų „lubas“, jei degalų brangimas neslūgs
Staigus energijos išteklių brangimas pasaulyje jau pasiekė ir Lietuvos degalines. Augant įtampai Artimuosiuose Rytuose, Vyriausybė svarsto, kokių priemonių būtų galima imtis, kad degalų kainų šuolis mažiau paveiktų gyventojus. Viena iš svarstomų galimybių – laikinas kuro kainų ribojimas.
Apie tai antradienį Seime kalbėjo premjerė Inga Ruginienė, pabrėždama, kad toks sprendimas galėtų būti viena iš priemonių sušvelninti brangimo poveikį gyventojams[1].
„Tai gali būti viena iš priemonių, bet turime tą labai aiškiai apsvarstyti, pažiūrėti biudžeto galimybes ir surasti būdų, kaip galėtume amortizuoti kuro kainų kilimą“, – Seime žurnalistams antradienį sakė premjerė.
Pasak Vyriausybės vadovės, Lietuva taip pat laukia sprendimų Europos Sąjungos lygmeniu, kurie galėtų padėti stabilizuoti energijos kainas. Šiuo metu Bendrijoje vyksta diskusijos dėl galimybės į rinką išleisti dalį strateginių naftos atsargų. „Labai laukčiau sprendimų Europos lygmeniu, nes jie yra būtini suvaldant kuro kainas“, – pridūrė I. Ruginienė.
Premjerė taip pat nurodė, kad Finansų ministerijai jau pavesta parengti kelias alternatyvas, kurios padėtų reaguoti į degalų kainų augimą. Kol kas neatskleidžiama, kokios konkrečios priemonės galėtų būti pasirinktos, tačiau, pasak jos, situacija tiesiogiai veikia gyventojų finansinę padėtį.
„Labai svarbus klausimas, tikrai manome, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose duoda savo žymą ir čia, Lietuvoje, kuro kainos turi tiesioginį ryšį su namų ūkių ekonominiais pajėgumais“, – teigė I. Ruginienė.
Vaitiekūnas: kuro kainų lubos Lietuvoje būtų netoliaregiškas sprendimas
Tuo tarpu finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas laikosi kiek kitos pozicijos. Pasak jo, Lietuvai nereikėtų sekti kai kurių Europos šalių pavyzdžiu ir nustatyti benzino bei dyzelino kainų lubų, nes tokia priemonė prieštarautų laisvos rinkos principams[2].
Ministras pabrėžia, kad degalų kainas pirmiausia lemia situacija pasaulinėse rinkose, todėl valstybės nustatytos ribos negalėtų iš esmės pakeisti rinkos veikimo. Jo teigimu, kuro gamintojai ir pardavėjai turi veikti rinkos sąlygomis ir uždirbti savo maržą, todėl dirbtinis kainų ribojimas būtų trumpalaikis ir strategiškai netoliaregiškas sprendimas.
K. Vaitiekūnas taip pat ragina neskubėti reaguoti į staigius kainų svyravimus ir pirmiausia įvertinti situaciją rinkoje. Anot jo, jei būtų įtarimų, kad degalų kainos Lietuvoje kyla nepagrįstai, tai galėtų tirti Konkurencijos taryba. Ministras taip pat neatmeta galimybės koreguoti akcizų politiką, jeigu degalų kainos ir toliau augtų, tačiau pabrėžia, kad sprendimai turėtų būti pagrįsti ekonomine logika ir ilgalaikiu poveikiu.
Vengrija ir Kroatija nustatė benzino ir dyzelino „lubas“
Tuo tarpu Vengrija ir Kroatija nusprendė imtis tiesioginio degalų kainų reguliavimo ir nuo antradienio įveda benzino bei dyzelino kainų „lubas“. Tokį sprendimą šių šalių vyriausybės priėmė reaguodamos į smarkiai išaugusias naftos kainas pasaulinėse rinkose. Kainų šuolį sukėlė JAV ir Izraelio karas su Iranu, kuris sukėlė didelį nestabilumą energetikos rinkoje – naftos kaina pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios perkopė 100 JAV dolerių už barelį ribą[3].
Kroatija paskelbė, kad siekia apsaugoti gyventojų gyvenimo lygį ir apribos degalų kainas: dyzelino kaina negalės viršyti 1,55 euro už litrą, o benzino – 1,50 euro. Tuo metu Vengrija taip pat nustatė kainų ribas degalinėse ir planuoja panaudoti valstybės naftos atsargas, kad užtikrintų tiekimą.
Šalyje kainų „lubos“ bus taikomos tik Vengrijoje registruotiems automobiliams. Vengrijos valdžia sprendimą grindžia ne tik naftos kainų šuoliu, bet ir įtampa su Ukraina dėl sutrikusio Rusijos naftos tiekimo per Družbos naftotiekį.
