Siūloma mažinti greitį ne dėl žmonių saugumo, o dėl degalų taupymo
Augant degalų kainoms, Lietuvoje vėl atgimsta diskusija, kuri kartojasi kone kas kelerius metus – ar nereikėtų sumažinti leistino greičio automagistralėse. Šįkart siūloma maksimalų greitį mažinti nuo 130 km/val. iki 100 km/val., nepriklausomai nuo sezono.
Skirtingai nei įprastai, šis siūlymas grindžiamas ne eismo saugumu, o ekonominiais argumentais. Idėjos šalininkai teigia, kad važiuojant lėčiau automobiliai sunaudoja mažiau degalų, todėl vairuotojai galėtų sutaupyti.[1]
Kartu mažėtų ir bendras kuro vartojimas šalyje, o tai esą turėtų platesnį poveikį ekonomikai. Ši logika ypač sustiprėja tuo metu, kai degalų kainos pasiekia rekordines aukštumas. Nors Irano kare dabar paskelbtos laikinos paliaubos, konfliktas įtakoja naftos kainas ir degalai toliau brangsta. Ekspertai tikina, kad net ir atpigusi nafta kuro kainas paveiks nežymiai.
Tokias leistino greičio mažinimo idėjas nuosekliai kelia dalis politikų ir ekonomistų. Konservatorius Raimondas Kuodis šią kryptį siūlo jau ne vienerius metus, pabrėždamas, kad greitis tiesiogiai susijęs su išlaidomis. Jo teigimu, tai paprastas būdas sumažinti vairuotojų finansinę naštą, nesiimant sudėtingesnių ar brangesnių valstybės intervencijų.
Skaičiavimai rodo aiškų skirtumą: greitis kainuoja laiką ir pinigus
R. Kuodis pateikia konkretų pavyzdį, kuris leidžia geriau suprasti siūlomos priemonės esmę. Pasak jo, važiuojant iš Vilniaus į Klaipėdą didžiausiu leistinu greičiu – 130 km/val. – degalų sąnaudos gali būti maždaug 15 eurų didesnės nei važiuojant lėčiau.
„Tie, kurie važiavo iš Vilniaus į Klaipėdą maksimaliu greičiu 130 km/val., sunaudojo apie 15 EUR daugiau degalų, bet sutaupė 15 minučių. Taigi kiekvienos minutės vertė – apie vieną eurą“, – teigė politikas.
Šis pavyzdys atskleidžia paprastą principą: kuo didesnis greitis, tuo didesnės sąnaudos. Todėl, anot siūlymo šalininkų, sumažinus maksimalų greitį būtų galima pasiekti apčiuopiamą finansinį efektą tiek kiekvienam vairuotojui, tiek valstybės mastu.
Be to, R. Kuodis pabrėžia ir geopolitinį aspektą. Jo teigimu, dalis pinigų už naftą atitenka šalims, kurios nėra draugiškos Lietuvai ar Vakarams. Todėl mažesnis degalų vartojimas galėtų būti suvokiamas ne tik kaip ekonominis, bet ir kaip politinis sprendimas.
Kritikai pabrėžia laisvę rinktis ir abejoja valstybės kišimusi
Vis dėlto tokie siūlymai sulaukia ir nemažai kritikos. Skeptikai pabrėžia, kad nors ekonominis argumentas suprantamas, sprendimas riboti greitį paliečia ir žmonių pasirinkimo laisvę. Pasak jų, vairuotojai ir dabar gali patys nuspręsti, ar važiuoti lėčiau ir taupyti, ar rinktis didesnį greitį.
Ekonomistas Marius Dubnikovas akcentuoja, kad valstybė neturėtų reguliuoti tokių individualių sprendimų. Jo nuomone, kiekvienas žmogus pats gali įvertinti savo finansines galimybes ir pasirinkti, kaip elgtis kelyje.
„Nereikia už kiekvieną galvoti, kaip reikia gyventi. (…) Tad kuro sąnaudas žmogus gali susižiūrėti pats“, – sakė jis.
Taip pat keliamas klausimas, ar tokie ribojimai apskritai būtų veiksmingi. Kritikų teigimu, dalis vairuotojų ir taip važiuoja lėčiau, siekdami sutaupyti, todėl papildomi draudimai tik sukeltų nepasitenkinimą, bet neduotų esminės naudos.
Diskusija dėl greičio mažinimo Lietuvoje nėra nauja, tačiau kiekvieną kartą ji įgauna naują aktualumą kylant degalų kainoms. Kol kas sprendimas paliekamas pačių vairuotojų rankose, tačiau akivaizdu, kad ši tema dar ne kartą grįš į politinę darbotvarkę.
Seimas ieško būdų stabdyti kainas – siūloma ir laikinai mažinti dyzelino akcizą
Seime paraleliai ieškoma ir tiesioginių ekonominių priemonių, galinčių sumažinti degalų kainas. Ketvirtadienį po svarstymo parlamentarai pritarė Finansų ministerijos siūlymui laikinai mažinti dyzelino akcizą, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas – laukia paskutinis balsavimas.
Skaičiuojama, kad šie pakeitimai galėtų sumažinti dyzelino kainą maždaug 6 centais už litrą. Už projektą svarstymo stadijoje balsavo 102 Seimo nariai, dar po 4 susilaikė arba balsavo prieš. Pataisos siūlomos reaguojant į staigų degalų kainų šuolį, kurį lėmė karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir sutrikęs tiekimas pasaulinėse rinkose.[2]
Pagal projektą, iki 2026 m. birželio 15 d. būtų mažinama akcizo dalis tiek įprastam dyzelinui, tiek žemės ūkiui skirtam kurui. Įprastam dyzelinui akcizas mažėtų nuo 500 iki 450 eurų už 1 000 litrų, o žemės ūkiui naudojamam – nuo 60 iki 10 eurų. Įvertinus visas dedamąsias, galutinis tarifas siektų 503,60 euro už 1 000 litrų įprastam kurui.
Vis dėlto dalis politikų abejoja, ar tokia priemonė iš tiesų pasieks vartotojus. Liberalų atstovas Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį į didmeninę rinką ir kritikavo tai, kad diskusijoje ignoruojamas pagrindinis kainų formuotojas.
„Faktas, kad degalinių marža per šitą krizę susitraukė nuo 13 centų už litrą iki 2 centų. Bet mes nieko nekalbėjome apie Mažeikių perdirbimo gamyklą ir „Orlen Lietuva“. Nuo karo pradžios „Orlen Lietuva“, kuri tiekia 80 procentų Lietuvos degalų, per dvi dienas kainą pakėlė 23 centais. Užvakar, kai karas baigėsi, „Orlenas“ kainą sumažino vos 5 centais. <…> Kodėl mes nešnekame apie šitą dramblį kambaryje?“ – kalbėjo jis.
Tuo metu finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pabrėžė, kad nors poveikis nebus didelis, tai yra simbolinis ir praktinis žingsnis siekiant sušvelninti kainų šoką.
„Suprantame, kad toks mažinimas dabartiniame fone nėra galbūt itin reikšmingas, bet tai tokia priemonė, kuri parodo valstybės solidarumą. Valstybė atsisako papildomų pridėtinės vertės mokesčio pajamų tam, kad kainų šokas būtų šiek tiek lengvesnis ir turėtų mažesnę neigiamą įtaką mūsų ekonomikai“, – teigė jis.
Galutinis sprendimas dėl akcizo mažinimo turėtų būti priimtas balandžio 14 dieną, kai Seimas balsuos paskutinį kartą.
