Donaldas Trumpas patvirtino, kad dėl grėsmės Turkijoje Slaptoji tarnyba ir kariuomenė liepė jam pakeisti lėktuvą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad 2026 metų liepos 8 dieną, išvykdamas iš Turkijos, Slaptosios tarnybos ir kariuomenės nurodymu slapta paliko prezidentinį lėktuvą. Po NATO viršūnių susitikimo Ankaroje D. Trumpas turėjo skristi į Jungtinę Karalystę, tačiau saugumo operacijos metu buvo perkeltas į kitą JAV karinių oro pajėgų orlaivį.
Apie neįprastą operaciją viešai pranešta tik rugpjūčio 10 dieną, kai jos aplinkybes atskleidė „The Washington Post“. Iki tol Baltieji rūmai nebuvo paskelbę, kad D. Trumpas iš Turkijos išskrido kitu lėktuvu, negu manyta kelionę stebėjusiems žurnalistams ir daliai prezidento darbuotojų.
Rugpjūčio 11 dieną žurnalistų paklaustas apie šią istoriją D. Trumpas patvirtino, kad vykdė jį saugančių pareigūnų nurodymus. Prezidentas teigė išsamiai nesidomėjęs grėsmės pobūdžiu, nes įvairių grasinimų sulaukia nuolat.
„Aš vadovaujuosi tuo, ką sako Slaptoji tarnyba ir kariuomenė. Jie norėjo, kad skrisčiau kitu reisu, kitu lėktuvu“, – sakė D. Trumpas. Jo teigimu, priimant sprendimą jis neturėjo didelio pasirinkimo ir pasitikėjo už prezidento saugumą atsakingomis institucijomis.
Po viešo įlaipinimo į „Air Force One“ D. Trumpas buvo paslėptas oro uosto maitinimo sunkvežimyje
Liepos 8 dieną Ankaros Esenbogos oro uoste D. Trumpas žurnalistų akivaizdoje užlipo senojo prezidentinio lėktuvo trapu. Iš šalies atrodė, kad prezidentas kartu su darbuotojais ir jį lydinčiais žurnalistais ruošiasi skrydžiui į Jungtinę Karalystę.
D. Trumpui įlipus į lėktuvą, prie kitos orlaivio pusės privažiavo maitinimo sunkvežimis, paprastai naudojamas maistui ir gėrimams pakrauti. Žiniasklaidos duomenimis, prezidentas pateko į sunkvežimio keliamąją talpyklą ir joje buvo slapta išvežtas iš lėktuvo.
Maitinimo automobilis nuvažiavo prie kito JAV karinių oro pajėgų orlaivio – C‑32A. Tai modifikuotas „Boeing 757“, naudojamas prezidentui, viceprezidentui, valstybės sekretoriui ir kitiems aukšto rango pareigūnams gabenti.
D. Trumpas į C‑32A pateko žurnalistams ir daugeliui oro uoste buvusių žmonių nematant. Mažesnis karinis orlaivis iš Ankaros išskrido į Karališkųjų oro pajėgų Mildenholo bazę Jungtinėje Karalystėje, kur prezidentas vėliau persėdo į naująjį, Kataro padovanotą ir JAV karinių oro pajėgų pertvarkytą prezidentinį lėktuvą.
Iranui buvo priskiriamas galimas planas raketa smogti lėktuvui, kuriuo iš Ankaros skristų JAV prezidentas
D. Trumpas viešai patvirtino gavęs informaciją apie grėsmę, tačiau pats jos šaltinio ir konkretaus pobūdžio neįvardijo. Jis apsiribojo teiginiu, kad „tikriausiai buvo kažkokia grėsmė“, ir pridūrė nuolat sulaukiantis grasinimų.
„CBS News“, „The Washington Post“ ir kitos JAV žiniasklaidos priemonės, remdamosi neįvardytais pareigūnais, pranešė, kad grėsmė buvo siejama su Iranu ir jo remiamomis grupuotėmis. Teigta, kad JAV žvalgyba aptiko patikimu laikytą planą raketa atakuoti lėktuvą, kuriuo D. Trumpas išskristų iš Ankaros.
Šios konkrečios aplinkybės JAV Slaptoji tarnyba ir Pentagonas viešai išsamiai nepatvirtino. Todėl būtina atskirti du informacijos lygmenis: D. Trumpo perkėlimas į kitą lėktuvą ir saugumo institucijų nurodymas yra prezidento patvirtinti faktai, o pranešimai apie Irano planuotą raketos smūgį remiasi žiniasklaidos šaltiniais JAV administracijoje.
Liepos pradžioje D. Trumpas jau buvo pareiškęs esantis „pirmasis Irano taikinių sąraše“. Kelionė į Turkiją vyko paaštrėjus JAV ir Irano konfliktui, todėl prezidento apsaugos institucijos turėjo vertinti tiek galimo išpuolio tikimybę, tiek prezidentinio lėktuvo pažeidžiamumą užsienio oro uoste bei kylant iš jo.
Senasis prezidentinis lėktuvas su žurnalistais ir darbuotojais išskrido jiems nežinant, kad D. Trumpo jame nėra
D. Trumpui slapta persėdus į C‑32A, senasis prezidentinis lėktuvas taip pat pakilo iš Ankaros ir nuskrido į Jungtinę Karalystę. Jame likę Baltųjų rūmų darbuotojai, apsaugos ir pagalbinio personalo nariai bei žurnalistai manė skrendantys kartu su prezidentu.
Skrydžio keleiviams buvo nurodyta uždengti langus. Tuo metu administracija viešai sudarė įspūdį, kad D. Trumpas iš Turkijos išvyko būtent šiuo orlaiviu. Apie tikrąją prezidento buvimo vietą nežinojo net dalis jo delegacijos narių.
Techniniu požiūriu prezidento paliktas lėktuvas, jam išlipus, jau nebebuvo „Air Force One“. Šis pavadinimas nėra nuolatinis konkretaus orlaivio vardas – tai radijo šaukinys, naudojamas bet kuriam JAV karinių oro pajėgų lėktuvui, kuriame tuo metu yra prezidentas.
D. Trumpą skraidinusiam C‑32A pakilus, būtent jis turėjo būti laikomas prezidentą gabenančiu JAV karinių oro pajėgų orlaiviu. Vis dėlto tikrieji skrydžio šaukiniai, ryšių procedūros ir kitos operacijos detalės nebuvo paskelbtos, nes tokia informacija galėtų atskleisti prezidento apsaugos metodus.
D. Trumpas pareiškė, kad slaptasis lėktuvas galėjo būti net pažeidžiamesnis už paliktą prezidentinį orlaivį
Žurnalistai D. Trumpo paklausė, kodėl prezidentui buvo per daug pavojinga likti didžiajame lėktuve, tačiau juo leista skristi darbuotojams ir spaudos atstovams. Šis klausimas kilo dėl galimybės, kad keleivių pilnas orlaivis sąmoningai panaudotas kaip masalas.
D. Trumpas atmetė prielaidą, kad jo palikto lėktuvo keleiviams teko didesnis pavojus. Jis pareiškė manantis, kad mažesnis C‑32A, kuriuo pats skrido į Jungtinę Karalystę, galėjo būti net labiau pažeidžiamas.
Prezidentas savo vertinimą aiškino tuo, kad puolėjai galėjo numatyti lėktuvo pakeitimą ir mėginti nustatyti tikrąją jo buvimo vietą. Vis dėlto D. Trumpas nepateikė duomenų, kuriais remdamasis padarė tokią išvadą.
Apsaugos specialistų požiūriu klaidinanti operacija turi prasmę tik tuomet, kai potencialus užpuolikas negali patikimai nustatyti, kuriame orlaivyje yra saugomas asmuo. Tačiau viešai neatskleista grėsmės žvalgybinė informacija neleidžia nepriklausomai įvertinti, kiek realiai rizikavo kiekvieno lėktuvo keleiviai.
Baltieji rūmai iš pradžių nepaskelbė tikrosios D. Trumpo kelionės schemos ir aiškino lėktuvų pakeitimą kitomis priežastimis
Į NATO susitikimą Ankaroje D. Trumpas atskrido naujai pertvarkytu „Boeing 747‑8“, kurį Kataras buvo perdavęs Jungtinėms Valstijoms. Tai buvo pirmoji tarptautinė šio orlaivio prezidentinė kelionė.
Prieš išvykdamas iš Turkijos D. Trumpas netikėtai paskelbė, kad pirmąją kelionės dalį skris senuoju „Air Force One“. Tuo metu prezidentas teigė norintis dar kartą pasinaudoti senuoju lėktuvu „dėl senų laikų“, o naujasis orlaivis esą išskrido anksčiau, kad jį Jungtinėje Karalystėje galėtų apžiūrėti JAV kariai.
Jau liepos 9 dieną „ABC News“, remdamasi administracijos šaltiniais, pranešė, kad Slaptoji tarnyba rekomendavo atsisakyti naujojo lėktuvo dėl atsargumo priemonių, susijusių su įtampa su Iranu. Tuo metu dalis pareigūnų tvirtino, jog pakeitimą nulėmė skirtingos orlaivių apsaugos galimybės, o ne viena konkreti nustatyta grėsmė.
Vėlesni pranešimai apie galimą Irano raketos ataką pateikė kur kas rimtesnį operacijos paaiškinimą. Tačiau Baltieji rūmai iki žurnalistinio tyrimo nepaskelbė, kad D. Trumpas apskritai paliko viešai parodytą lėktuvą ir iš Turkijos išskrido slaptu kariniu reisu.
Kataro padovanoto prezidentinio lėktuvo saugumas vėl atsidūrė dėmesio centre
Kataro vyriausybės perduotas „Boeing 747‑8“ Jungtinėse Valstijose nuo pat pradžių kėlė politinių, finansinių ir nacionalinio saugumo klausimų. Kad civilinis lėktuvas galėtų gabenti prezidentą, jame turėjo būti įrengtos specialios ryšių, apsaugos, valdymo ir gynybos sistemos.
Daugelis konkrečių pertvarkymo darbų yra įslaptinti. JAV karinės oro pajėgos skelbė, kad orlaivis yra saugus, aprūpintas pažangiomis technologijomis ir atitinka prezidentinėms misijoms keliamus reikalavimus.
Vis dėlto spartus pertvarkymas sukėlė klausimų, ar Kataro perduotas lėktuvas turi tokias pačias gynybines galimybes kaip senieji VC‑25A orlaiviai. „ABC News“ duomenimis, jo parengimas prezidento kelionėms turėjo kainuoti mažiau nei 400 mln. JAV dolerių.
D. Trumpo sprendimas iš Ankaros iš pradžių skristi senuoju lėktuvu šias abejones dar labiau sustiprino. Baltųjų rūmų komunikacijos direktorius Stevenas Cheungas tvirtino, kad naujasis orlaivis turi aukšto lygio saugumo sistemas, o prezidentui apsaugoti naudojamos visos prieinamos priemonės, įskaitant klaidinimą.
Slapta operacija sukėlė ginčą dėl keleivių saugumo ir visuomenės teisės žinoti prezidento buvimo vietą
Prezidento apsaugos operacijose klaidinimas nėra naujiena. JAV vadovai į karo zonas ir padidėjusios grėsmės valstybes yra skridę išjungus viešai matomus sekimo signalus, pakeitus skrydžių planus ir slepiant išvykimo laiką.
2000 metais JAV prezidento Billo Clintono kelionėje į Pakistaną taip pat buvo panaudotas atsarginis lėktuvas ir klaidinanti išvykimo schema. Tačiau tuomet nedidelė žurnalistų grupė apie slaptą operaciją žinojo ir sutiko neviešinti jos detalių iki saugaus kelionės etapo pabaigos.
D. Trumpo skrydžio atveju spaudos atstovai ir dalis Baltųjų rūmų darbuotojų kelias savaites nežinojo, kad jų lėktuvas buvo panaudotas klaidinančiai prezidento išvykimo versijai sukurti. Administracija tikrosios schemos neatskleidė net D. Trumpui saugiai grįžus į Jungtines Valstijas.
Kritikai kelia klausimą, ar keleiviai, kurių lėktuvas galėjo būti palaikytas prezidentą gabenančiu orlaiviu, turėjo būti perspėti apie galimą grėsmę. Prezidento apsaugos institucijos savo ruožtu gali teigti, kad platesnis informuotų žmonių skaičius būtų padidinęs informacijos nutekėjimo ir visos operacijos žlugimo pavojų.
Operacijos efektyvumą galima vertinti tik žinant įslaptintą informaciją apie Irano grėsmę
Pagrindinis neišspręstas klausimas yra grėsmės konkretumas. Jei JAV žvalgyba iš tiesų nustatė rengiamą raketos ataką prieš prezidento lėktuvą, skubi slapta evakuacija ir kelių orlaivių panaudojimas galėjo būti pagrįsta apsaugos priemonė.
Jeigu sprendimas buvo priimtas tik dėl bendro įtampos su Iranu padidėjimo, kyla daugiau klausimų, kodėl po saugios operacijos nebuvo pateiktas bent minimalus paaiškinimas. Baltieji rūmai taip pat turėtų atsakyti, kodėl viešai skelbė klaidinančią informaciją ir kiek keleivių žinojo apie galimą pavojų.
Dalis operacijos detalių pagrįstai turi likti įslaptintos, kad ateityje nebūtų apsunkinta prezidento apsauga. Tačiau prezidento dingimas iš oficialiai skelbto lėktuvo ir kelias savaites išlaikyta klaidinanti versija jau peržengia vien techninių apsaugos procedūrų ribas.
Pati operacija pasiekė svarbiausią tikslą – D. Trumpas saugiai išvyko iš Turkijos. Vis dėlto jos politinės pasekmės priklausys nuo to, ar administracija sugebės paaiškinti, kokio masto grėsmė buvo nustatyta ir kodėl kartu su prezidentu keliavę žmonės buvo palikti lėktuve, kuris pašaliniams galėjo atrodyti pagrindiniu taikiniu.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Secret Service and military wanted me off Air Force One in Turkey due to threat, Trump says.
https://www.euronews.com/2026/08/12/secret-service-and-military-wanted-me-off-air-force-one-in-turkey-due-to-threat-trump-says
Reuters. (2026). Trump says his plane faced ‘greater risk’ in secret flight change.
https://www.reuters.com/business/aerospace-defense/trump-says-his-plane-faced-greater-risk-flight-change-2026-08-12/
The Washington Post. (2026). Contradicting public statements, Trump took secret flight from Turkey amid Iranian threat.
https://www.washingtonpost.com/national-s
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl D. Trumpas buvo perkeliamas į kitą lėktuvą?
D. Trumpas buvo perkeliamas dėl grėsmės, susijusios su galimu išpuoliu, apie kurį informavo Slaptoji tarnyba ir kariuomenė.
Koks lėktuvas buvo naudojamas D. Trumpo skrydžiui?
D. Trumpas buvo perkeliamas į C‑32A, modifikuotą „Boeing 757“, skirtą prezidentui ir kitiems aukšto rango pareigūnams.
Kaip D. Trumpas buvo slapta išgabentas iš oro uosto?
D. Trumpas buvo paslėptas oro uosto maitinimo sunkvežimyje ir taip išvežtas iš prezidentinio lėktuvo.
Kokios grėsmės buvo susijusios su D. Trumpo skrydžiu?
Grėsmės buvo siejamos su galimu raketos smūgiu iš Irano remiamų grupuočių, tačiau konkreti informacija nebuvo viešai patvirtinta.
Kada įvyko šis incidentas?
Incidentas įvyko 2026 metų liepos 8 dieną, po NATO viršūnių susitikimo Turkijoje.
