Prezidentas D. Trumpas grasina 50 proc. muito tarifu prekėms iš Europos Sąjungos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė, kad rekomenduoja nuo birželio 1 dienos įvesti 50 proc. importo mokestį visoms prekėms, atkeliaujančioms iš Europos Sąjungos. Šis sprendimas yra susijęs su žlugusiais derybų tarp JAV ir ES bandymais susitarti dėl naujos prekybos sutarties.
Prezidentas socialiniame tinkle Truth Social pabrėžė, kad derybos su ES „neveda į jokį rezultatą“ ir pažymėjo, jog importo mokestis netaikomas toms prekėms, kurios pagamintos ar surinktos JAV teritorijoje[1].
D. Trumpas taip pat išreiškė nusivylimą dėl sudėtingo bendradarbiavimo su Briuseliu. Europos Sąjunga oficialiai nekomentavo prezidento pareiškimų. Tačiau naujos prekybos sutarties derybos tarp ES ir JAV kol kas yra atsidūrusios aklavietėje, nes abi pusės nesutaria dėl muitų sumažinimo.
ES siekia visiško tarifų panaikinimo, tuo metu JAV prezidentas reikalauja mažiausiai 10 proc. minimalios muitų normos išsaugojimo.
Derybų nesėkmės sukėlė rinkų reakciją
Prekybos karo intensyvėjimas dėl prezidento grasinimų padidinti muitus ES importui smarkiai paveikė finansų rinkas. Europos akcijų indeksai nukrito: Eurostoxx 50 sumažėjo 2,3 proc., Vokietijos DAX – beveik 2 proc., o Prancūzijos CAC – 2,2 proc.
Šis nuosmukis Europoje užtraukė bendrą akcijų rinkos silpnėjimą, kurio metu Europos indeksai šiuo metu atsilieka nuo JAV. Jungtinėje Karalystėje FTSE 100 indeksas penktadienį išlaikė geresnį rezultatą, nes sumažėjo tik 1 proc., iš dalies dėl Jungtinės Karalystės ir JAV prekybos susitarimo, kuris veikia kaip tam tikra apsauga nuo didesnių muitų grėsmių[2].
Analitikai svarsto, kad D. Trumpo pareiškimai apie 50 proc. muito tarifą gali būti tiek taktinis spaudimas ES priversti pasiduoti JAV reikalavimams, tiek ženklas, kad nuo balandžio vidurio vykusios derybos patyrė visišką fiasko.
Prezidentas ypač nepalankiai vertina Europos Sąjungą ir jos lyderius, todėl tikėtina, kad prekybos karas tarp JAV ir ES gali užsitęsti. Tai dar labiau komplikuoja tarptautinę prekybos aplinką ir kelia grėsmę ekonominiam stabilumui abiejose pusėse.
Šiuo metu rinkos laukia tolimesnių ES atsakymų ir galimų tolesnių grasinimų, kurie gali dar labiau paveikti pasaulinę prekybą.
