Centrinės Azijos dujų žiedas: penkios šalys svarsto 5 mlrd. dolerių vertės bendrą dujotiekių tinklą

Penkios Centrinės Azijos šalys gali sujungti savo dujų sistemas į bendrą 5 mlrd. JAV dolerių (apie 4,45 mlrd. eurų) vertės tinklą – vadinamąjį Centrinės Azijos dujų žiedą. Kaip rašo „Euronews“, projektas padėtų Kazachstanui, Kirgizijai, Tadžikistanui, Turkmėnistanui ir Uzbekistanui dalytis dujomis ir patenkinti išaugusią paklausą žiemą. Tačiau finansavimas ir vyriausybių susitarimai dar neužtikrinti.

Daugiau nei 3 000 km naujų ir atnaujintų vamzdynų

„Euronews“ duomenimis, Centrinės Azijos dujų žiedas sujungtų penkias šalis daugiau nei 3 000 km naujų ir modernizuotų dujotiekių. Pasiūlymas aptartas antrajame Centrinės Azijos naftos ir dujų forume Taškente. Idėją pirmą kartą pristatė Kazachstano energetikos ekspertas Askaras Ismailovas pirmajame forume 2025 m.

Jo skaičiavimais, pagrindinė infrastruktūra kainuotų 5 mlrd. dolerių: 2 mlrd. dolerių – naujoms statyboms, 3 mlrd. dolerių – modernizavimui ir skaitmeninimui. Tinklas, pasak eksperto, per metus galėtų transportuoti apie 20 mlrd. kubinių metrų dujų. A. Ismailovas dabar konsultuoja Ženevoje įsikūrusį Pasaulinį dujų centrą – ne pelno organizaciją, vienijančią dujų pramonės vadovus ir ekspertus, kuri aktyviai remia projektą. „Dujų žiedo projektas labai įdomus, nes jis sustiprins visų šių šalių tiekimo saugumą“, – „Euronews“ sakė centro vykdomoji direktorė Valérie Ducrot.

Rodiklis	Duomenys	Šaltinis
Bendra kaina	5 mlrd. JAV dolerių	„Euronews“
Naujoms statyboms	2 mlrd. JAV dolerių	„Euronews“
Modernizavimui ir skaitmeninimui	3 mlrd. JAV dolerių	„Euronews“
Vamzdynų ilgis	daugiau nei 3 000 km	„Euronews“
Pajėgumas	apie 20 mlrd. m³ per metus	„Euronews“
Uzbekistano dujų gavyba sausio–rugpjūčio mėn.	24,2 mlrd. m³ (−16,3 proc.)	„Euronews“
Azerbaidžano dujos ES 2025 m.	12,5 mlrd. m³	„Euronews“

Šaltiniai: „Euronews“, „Wikipedia“.

Turkmėnistanas turi dujų, kaimynai – jų stygių

Projektas atspindi skirtingus regiono šalių išteklius, infrastruktūrą ir poreikius. Turkmėnistanas, turintis didelius dujų išteklius, galėtų gauti daugiau regiono pirkėjų, o kitos šalys – daugiau tiekimo galimybių. „Wikipedia“ duomenimis, daugiau nei pusė Turkmėnistano dujų eksporto jau dabar keliauja į Kiniją Centrinės Azijos–Kinijos dujotiekiu, kuriuo dujos transportuojamos apie 7 000 km nuo Turkmėnistano iki Šanchajaus. Šalies dujų turtus simbolizuoja ir garsusis Darvazos dujų krateris Karakumų dykumoje – „Wikipedia“ duomenimis, jis dega nuo 1971 m., kai gręžiant buvo pramuštas dujų ertmės skliautas. Krateris, esantis apie 260 km į šiaurę nuo sostinės Ašchabado, yra 60–70 m skersmens ir apie 30 m gylio, o jo dugną ir kraštus apšviečia šimtai dujų liepsnų.

Uzbekistanas yra ir didelis dujų gamintojas, ir vartotojas, o žiemą paklausa išauga. Kazachstanas taip pat išgauna dujų, tačiau didelė dalis jo išteklių yra vakaruose, toli nuo didžiųjų gyvenviečių. Kirgizija priklauso nuo importuojamų dujų, o Tadžikistanas daugiausia elektros pagamina hidroelektrinėse, bet taip pat importuoja dujas – šalies energetikos ministerijos duomenimis, per pirmąjį 2026 m. pusmetį iš Uzbekistano jis importavo 126,4 mln. kubinių metrų.

Šalys jau prekiauja dujomis per sienas, o žiedas papildytų esamas jungtis naujomis atkarpomis ir modernizuotų vamzdynus, kad dujos galėtų tekėti lanksčiau. „Kai Uzbekistanui ar kitoms Centrinės Azijos šalims, pavyzdžiui, Kirgizijai ar Tadžikistanui, žiemą reikia daugiau dujų, galime tai daryti atbuline kryptimi“, – sakė Kazachstano naftos ir dujų pramonės asociacijos „PetroCouncil Kazakhstan“ pirmininkas Assylbekas Jakijevas. „Euronews“ pažymi, kad jis kalbėjo apie galimybę, o ne apie jau sutartą tvarką. Atbulinis srautas reikštų, kad tais pačiais vamzdynais dujos prireikus galėtų tekėti priešinga kryptimi – ten, kur jų tuo metu labiausiai trūksta.

Investuotojų ieškoma Kinijoje ir Artimuosiuose Rytuose

Pasak A. Ismailovo, Uzbekistano nacionalinė naftos ir dujų bendrovė „Uzbekneftegaz“ po preliminarių derybų projektu susidomėjo, o Pasaulinis dujų centras gegužę pasirašė susitarimo memorandumą su Karakalpakstano – autonominės respublikos Uzbekistane – valdžia. Jis taip pat nurodė vykstančias derybas su galimais investuotojais iš Kinijos ir Artimųjų Rytų.

Be finansavimo, projektui reikės susitarimų dėl tiekimo apimčių, tranzito taisyklių ir sujungtų vamzdynų eksploatavimo, įskaitant tai, kurios atkarpos galės transportuoti dujas abiem kryptimis. „Euronews“ duomenimis, nei galutinė finansavimo struktūra, nei visų penkių vyriausybių susitarimas, nei statybų grafikas viešai nepaskelbti, o kaina ir pajėgumas tėra projekto rėmėjų vertinimai.

Uzbekistano dujų gavyba krito 16,3 proc.

Uzbekistanas kartu siekia stiprinti vidaus gavybą. Nacionalinės statistikos duomenimis, didžiosios pramonės įmonės sausio–rugpjūčio mėnesiais išgavo 24,2 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų – 16,3 proc. mažiau nei prieš metus. Spalio apžvalgoje Uzbekistano valdžia pranešė, kad šiemet atrasti penki nauji dujų kondensato telkiniai, nuo sausio iki rugsėjo išgręžti 80 gręžinių, o paskutinį ketvirtį planuojama dar 40. „Gamtinės dujos išlieka Uzbekistano energetikos sistemos kertiniu akmeniu“, – sakė „Uzbekneftegaz“ dukterinės bendrovės „UNG Overseas“ atstovas Denisas Borodenokas. Vyriausybė taip pat siekia gilesnės žvalgybos Ustiurto regione ir priemonių, kurios padidintų gavybą jau eksploatuojamuose telkiniuose. Vidaus gręžimai ir tarptautinės jungtys, „Euronews“ teigimu, sprendžia skirtingas energetinio saugumo problemas: pirmieji didina gavybą, antrosios – leidžia lengviau paskirstyti dujas.

Ryšiai su Azerbaidžanu ir Europa

Taškento forume taip pat aptartos galimybės stiprinti Centrinės Azijos, Azerbaidžano ir Europos rinkų energetinius ryšius. A. Jakijevo teigimu, glaudesnis bendradarbiavimas su Azerbaidžanu ir ES galėtų padėti regiono gamintojams didinti angliavandenilių eksportą. Azerbaidžano SOCAR, britų BP ir „Uzbekneftegaz“ jau yra partnerės naftos ir dujų žvalgybos projekte Uzbekistano Ustiurto regione. Azerbaidžanas dujas į ES tiekia Pietų dujų koridoriumi – Europos Komisijos duomenimis, 2025 m. tiekimas pasiekė 12,5 mlrd. kubinių metrų. „Wikipedia“ duomenimis, šį koridorių Europos Komisija pasiūlė 2008 m., siekdama sumažinti Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų. Maršrutą iš Azerbaidžano į Europą sudaro Pietų Kaukazo, Transanatolijos ir Transadrijos dujotiekiai, o pagrindinis dujų šaltinis – Šah Denizo telkinys Kaspijos jūroje.