Olekas: apie Kaliningradą reikia kalbėti atsakingai
Ar vieši politikų pareiškimai apie Kaliningradą gali tapti papildomu įtampos šaltiniu regione? Seimo pirmininkas Juozas Olekas mano, kad kalbant apie saugumo klausimus būtina išlaikyti balansą tarp aiškaus atgrasymo ir atsargios retorikos.
„Visą laiką reikia surasti tam tikrą balansą. Aš manau, kad mes turime būti pasiruošę. Ir tą mes darome visomis gynybinėmis priemonės, kad Lietuva nebūtų puolama, kad nebūtų bandoma jos teritorijos užimti. Karaliaučiaus sritis yra irgi dėmesio centre, bet galbūt ne visada viską būtinai reikia pasakyti, arba tas pasakymas turi rasti vietą“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė J. Olekas[1].
Pasak socialdemokrato, Lietuva kartu su NATO sąjungininkais turi demonstruoti pasirengimą gintis, tačiau svarbu vengti tokių viešų pasisakymų, kurie galėtų būti panaudoti priešiškai propagandai ar interpretuojami kaip puolamoji laikysena. Jis pabrėžė, kad pagrindinis tikslas – užtikrinti šalies saugumą ir atgrasymą.
J. Olekas taip pat akcentavo, kad potencialūs agresoriai privalo žinoti apie Lietuvos ir sąjungininkų galimybes, tačiau retorika neturėtų sudaryti prielaidų eskalacijos naratyvams. Anot jo, Lietuva nesirengia nieko pulti, todėl viešoje erdvėje svarbu atsakingai vertinti kiekvieną žinutę apie regiono saugumą.
Nausėda: Budrio pasisakymas nebuvo pats sėkmingiausias
Kritiškai K. Budrio pasisakymus įvertino ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas pareiškė, kad tai nebuvo pats sėkmingiausias užsienio reikalų ministro komentaras apie NATO galimybes neutralizuoti Rusijos pajėgumus Kaliningrade. Anot prezidento, šiuo atveju „saugumo ekspertas nugalėjo ministrą“, nes viešai pradėta kalbėti apie hipotetinius scenarijus, kurie labiau tinka ekspertinėms diskusijoms nei diplomatinei retorikai[2].
Vis dėlto G. Nausėda pabrėžė, kad dėl šio pasisakymo nederėtų rengti „linčo teismo“ ministrui. Prezidento teigimu, Rusija šiuo metu itin jautriai reaguoja į bet kokius pareiškimus ir ieško progų provokacijoms.
Kartu jis akcentavo, kad regione išlieka padidėjusios rizikos laikotarpis dėl dronų incidentų ir augančios įtampos, todėl Lietuva turi išlikti budri bei stiprinti saugumo priemones.
Ruginienė vertina kaip atgrasymo retoriką
Vis dėlto premjerei Ingai Ruginienei tokios iš K. Budrio lūpų išskriejusios frazės esą labiau priminė „atgrasymo retoriką“. Ministrė pirmininkė teigė mananti, kad Lietuva turi aktyviau kalbėti apie savo ir NATO pajėgumus, tačiau kartu svarbu neperžengti ribos, kai retorika ima skambėti kaip galimos eskalacijos ženklas[3].
„Aš užsienio reikalų ministro pasisakymą daugiau vertinčiau kaip norą naudoti atgrasymo retoriką. Labai norėčiau, kad mes daugiau kalbėtume ir naudotume atgrasymą, bet ne eskalacijos retoriką“, – Seime kalbėjo I. Ruginienė.
Budrys: NATO turi pajėgumų neutralizuoti grėsmes Kaliningrade
Praėjusią savaitę K. Budrys pareiškė, kad Rusija Kaliningrado sritį per pastaruosius metus pavertė viena labiausiai militarizuotų teritorijų regione. Pasak užsienio reikalų ministro, čia dislokuotos oro gynybos sistemos, raketų paleidimo įrenginiai ir kita karinė infrastruktūra skirta ne tik gynybai, bet ir spaudimui NATO valstybėms. Vis dėlto jis pabrėžė, kad Aljansas turi pakankamai pajėgumų atsakyti į bet kokią grėsmę ir prireikus galėtų neutralizuoti svarbiausius Rusijos karinius objektus Kaliningrade.
„Turime parodyti rusams, kad esame pajėgūs prasiskverbti pro mažą tvirtovę, kurią jie sukūrė Kaliningrade“, – sakė ministras.
K. Budrys taip pat perspėjo, kad Europoje vis dar nepakankamai suvokiamos galimo konflikto su Rusija pasekmės. Anot jo, karo atveju nukentėtų ne tik rytinės NATO valstybės, bet ir visa Europa – nuo ekonomikos iki socialinės tvarkos stabilumo. Ministras ragino rimčiau vertinti atgrasymo politiką, didinti investicijas į saugumą ir ruoštis scenarijui, kuriame Europa turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už savo gynybą.
