Vasaros viduryje nedarbas ūgtelėjo, tačiau specialistai panikuoti neskuba
Nors vasara dažniausiai siejama su aktyvesne darbo rinka, naujausi duomenys rodo kiek kitokią tendenciją. Registruotas nedarbas Lietuvoje per mėnesį padidėjo, tačiau Užimtumo tarnyba pabrėžia, kad tai kol kas labiau atspindi sulėtėjusį rinkos tempą, o ne reikšmingą situacijos blogėjimą.
Rugpjūčio pradžioje registruotas nedarbas šalyje siekė 8 proc. – tai 0,3 procentinio punkto daugiau nei prieš mėnesį. Bedarbio statusą turinčių gyventojų skaičius išaugo iki 145,7 tūkst., arba 2,9 proc. daugiau nei liepą[1].
Liepą nedarbo lygis padidėjo 39 savivaldybėse, sumažėjo 16-oje, o septyniose nepakito. Mažiausias registruotas nedarbas buvo Neringoje, Birštone, Joniškio, Kretingos ir Šilalės rajonuose. Tuo metu didžiausias jis išliko Kalvarijoje bei Ignalinos, Zarasų ir Anykščių rajonų savivaldybėse.
Laisvų darbo vietų netrūksta – aktyviausiai darbuotojų ieško gamybos sektorius
Nepaisant išaugusio registruoto nedarbo, darbuotojų paklausa išlieka stabili. Laisvų darbo vietų skaičius jau penktą mėnesį iš eilės viršija 15 tūkst. ribą. Daugiausia darbo pasiūlymų skelbiama gamybos sektoriuje, taip pat administravimo ir aptarnavimo, prekybos bei statybų srityse.
Bendras dirbančiųjų skaičius Lietuvoje šiuo metu siekia apie 1,47 mln. gyventojų. Per pastarąjį laikotarpį labiausiai augo užimtumas prekybos, viešojo valdymo ir gynybos, transporto bei saugojimo, taip pat sveikatos priežiūros sektoriuose. Užimtumo tarnyba pažymi, kad, nepaisant trumpalaikių svyravimų, darbo rinka išlieka pakankamai stabili ir prisitaikanti prie besikeičiančių ekonominių sąlygų.
Demografiniai pokyčiai tampa vis didesniu iššūkiu darbo rinkai
Nors pastaraisiais mėnesiais registruotas nedarbas Lietuvoje padidėjo, ilgalaikes darbo rinkos perspektyvas vis labiau lems ne trumpalaikiai svyravimai, o demografiniai pokyčiai. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį darbo jėgai priklausančių gyventojų sumažėjo iki 1,57 mln., o ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių žmonių buvo 924,5 tūkst. Tai rodo, kad mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius tampa vienu svarbiausių darbo rinkos iššūkių.
Didžiausią ekonomiškai neaktyvių gyventojų dalį sudarė senatvės ir išankstinės senatvės pensijų gavėjai, o beveik penktadalį – besimokantis jaunimas. Tuo pat metu 15–24 metų amžiaus grupės užimtumo lygis per ketvirtį šiek tiek sumažėjo iki 27,5 proc., nors bendros jaunimo nedarbo tendencijos išliko palankesnės nei prieš metus.
Nepaisant demografinių iššūkių, dirbančiųjų skaičius antrąjį šių metų ketvirtį siekė beveik 1,48 mln., o 15–64 metų gyventojų užimtumo lygis pakilo iki 74,6 proc. Tai leidžia manyti, kad darbo rinkoje ir toliau išlieka darbuotojų poreikis, tačiau ateityje vis didesnę įtaką jai darys visuomenės senėjimas ir mažėjantis potencialių darbuotojų skaičius.
Vasarą registruojamas nedarbo augimas siejamas ir su sezoniniais pasirinkimais
Vasaros mėnesiais fiksuojamą registruoto nedarbo augimą gali lemti ne tik sezoniniai darbo rinkos svyravimai, bet ir dalies gyventojų pasirinkimas trumpam pasitraukti iš darbo rinkos. Lietuvos pramonininkų konfederacija teigia sulaukianti verslo signalų, kad kai kurie darbuotojai vasarą registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo išmoką, o po kelių mėnesių sugrįžta į ankstesnes darbovietes[2].
Tokia praktika, anot verslo atstovų, apsunkina įmonių veiklos planavimą ir dar labiau didina darbuotojų trūkumą.
Šis reiškinys išryškėja tuo metu, kai darbo pasiūlymų Lietuvoje netrūksta – laisvų darbo vietų skaičius pastaraisiais metais nuosekliai augo ir šiuo metu siekia beveik 32 tūkst. Lietuvos pramonininkų konfederacija ragina atlikti išsamią analizę, kuri parodytų, kokią dalį vasarą išaugusio registruoto nedarbo sudaro natūralūs sezoniniai pokyčiai, o kokią – pasikartojantis trumpalaikis pasitraukimas iš darbo rinkos. Tokie duomenys esą leistų tiksliau įvertinti vasaros nedarbo priežastis ir jų poveikį šalies darbo rinkai.
