EP palaiko LRT: kritikuojami valdžios siūlymai keisti direktoriaus atleidimo tvarką
Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria palaiko Lietuvos visuomeninį transliuotoją LRT ir kritikuoja valdžios veiksmus, galinčius riboti jo nepriklausomumą. Rezoliucijoje nurodoma, kad siūlymai palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimą bei finansavimo mažinimas kelia grėsmę žiniasklaidos laisvei ir demokratijai Lietuvoje.
Už rezoliuciją balsavo 385 europarlamentarai, prieš – 165, 35 susilaikė. Lietuvių atstovai balsavo nevienodai: Vytenis Povilas Andriukaitis, Waldemaras Tomaszewskis, Aurelijus Veryga ir Petras Gražulis balsavo prieš, Vilija Blinkevičiūtė nedalyvavo, o už pasisakė Petras Auštrevičius, Rasa Juknevičienė, Liudas Mažylis, Paulius Saudargas, Virginijus Sinkevičius ir Dainius Žalimas[1].
Rezoliucija pabrėžia, kad valdžios siūlomi pokyčiai buvo įgyvendinti neskaidriai, skubotai ir galimai nukreipti prieš konkretų asmenį („ad personam“). EP teigia, kad finansavimo įšaldymas ir supaprastinta direktoriaus atleidimo tvarka gali būti laikomi politinio spaudimo forma ir prieštarauti ES teisės normoms, įskaitant Europos žiniasklaidos laisvės aktą. Parlamentas palaiko LRT žurnalistus ir pilietinę visuomenę, pripažindamas protestus ir streikus teisėta reakcija į grėsmes nepriklausomumui.
Be to, EP ragina Lietuvos valdžią mažinti politinę įtaką LRT tarybos sudarymui, nustatant profesionalius kriterijus ir mažinant politinių skiriamų narių skaičių. Europos Komisija raginama stebėti padėtį Lietuvoje ir prireikus imtis teisinių priemonių.
Lietuvoje valdantieji siekia, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas slaptu balsavimu, jei nepatvirtinama metinė veiklos ataskaita arba jis netinkamai atlieka funkcijas. Dabartinė tvarka numato atvirą balsavimą, pritarimą aštuonių iš 12 tarybos narių ir pagrindą – viešąjį interesą. Seimas sudarė darbo grupę, kad patobulintų įstatymo projektą, tačiau LRT žurnalistų iniciatyvinė grupė ir Žurnalistų profesionalų asociacija atsisakė dalyvauti.
Europos Parlamento rezoliucijos – tai politinės pozicijos pareiškimai, kurie neįpareigoja valstybės ar institucijų, bet aiškiai atspindi EP nuomonę dėl grėsmių žiniasklaidos nepriklausomumui Lietuvoje.
Žalimas: socialdemokratų manipuliacijos LRT auditu – nepagrįstos
Tačiau jau penktadienį, ilgai nelaukęs, D. Žalimas atšovė socialdemokratams, kritikuodamas jų bandymus manipuliuoti LRT audito rezultatais. Jis teigia, kad EP rezoliucija yra subalansuota ir atspindi objektyvią realybę, o apie socialdemokratų veiksmus jis teigė turintis savo atskirą nuomonę[2].
Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas pažymėjo, kad audito pagrindinės išvados rodo LRT veiklą įgyvendinant konstitucinę misiją kaip labai gerą – pasiekta net 90 % planuotų rodiklių, o išlaidos ir jų planavimas yra pagrįsti.
Pasak jo, nors auditas ir atskleidė trūkumų kai kuriuose viešųjų pirkimų ir darbuotojų įdarbinimo aspektuose, jame nėra rekomendacijų keisti LRT finansavimą ar vadovo atleidimo tvarką. Europarlamento rezoliucijoje, kaip pabrėžė Žalimas, „aiškiai pabrėžta, kad audito išvados, kokios jos bebūtų, negali būti pagrindu neteisėtiems valdančiųjų veiksmams, pažeidžiantiems Konstituciją ir Europos žiniasklaidos laisvės aktą“.
„Na, ir priminiau kitą svarbiausiąjį faktą, taip pat atspindėtą EP rezoliucijoje, – LSDP koaliciją su antisemitine partija, kurios lyderis jau du kartus teismų sprendimais pripažintas antisemitu.
Jo programą socialdemokratai ištikimai įgyvendina ir gina. Europoje tai nėra ir negali būti „virtuvės reikalai“ ar „sutirštinimas“, kaip dabar mėgina menkinti kai kurie ministrai. Būtent tai labiausiai šokiruoja EP kolegas iš socialistų frakcijos.“ – rašė D. Žalimas.
Bandymai valdyti LRT kelia pavojų demokratijai?
Tuo tarpu šią savaitę Lietuvai Europos Parlamente atstovaujantys politikai, įskaitant D. Žalimą ir R. Juknevičienę, dalyvauja debatuose dėl LRT nepriklausomumo ir grėsmių demokratijai šalyje. Jie aptarė, kad bandymai supaprastinti nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą bei riboti finansavimą gali pažeisti žiniasklaidos laisvę ir teisės viršenybę.
Rezoliucijoje remiamasi ES teisės aktais, Europos Žmogaus teisių konvencija, Europos žiniasklaidos laisvės aktu bei Lietuvos Valstybės audito tarnybos išvadomis, pabrėžiant būtinybę stiprinti LRT valdymo struktūrą, didinti skaidrumą ir užtikrinti politinio poveikio nebuvimą. Parlamentarai ragina Lietuvos vyriausybę tęsti reformas, užtikrinti skaidrų finansavimą ir palaikyti atvirą diskusiją su žiniasklaidos profesionalais bei pilietine visuomene.
Dainius Žalimas ir Rasa Juknevičienė pabrėžia, kad debatai Strasbūre nėra apie baudą Lietuvai, o apie demokratijos, žmogaus teisių ir laisvos žiniasklaidos gynimą. Jie taip pat įspėjo, kad bandymai užvaldyti LRT gali turėti tarptautinių pasekmių, ir pabrėžia, jog Lietuva, kaip ES narė, privalo laikytis žiniasklaidos laisvės principų.
Europos Parlamentas nurodė siekiantis, kad LRT veiktų nepriklausomai, užtikrintų žiniasklaidos pluralizmą ir išlaikytų savo svarbų vaidmenį demokratiniuose procesuose.
Gyventojai įvertino: „Žema dergti savo valstybę“
Tokius minėtų europarlamentarų veiksmus jau spėjo įvertinti ir Lietuvos gyventojai. Pastarieji teigė negalėję patikėti, kad lietuviai pridavė savus viešajam linčo teismui. Esą jei Lietuva gaus baudą, ją, žinoma, teks sumokėti ne kam kitam, o tiems patiems Lietuvos žmonėms, kurie šiuos politikus į Europos Parlamentą ir rinko.
„Žema. Ir gėda.“ – tokie ir panašūs komentarai iš internautų skamba viešojoje erdvėje.
„Niekinga yra aukoti bendrą šalies įvaizdį dėl vidinių ir partinių tikslų politiniams taškams susirinkti. Diskutuokite apie LRT pataisas, bet bėgti į Briuselį dergti savo valstybę… žema.“ – rėžė kita internautė.
Kiti tokią situaciją sulygino net su paukščiais – esą nesuvokiama, kaip šis sparnuotasis gyvūnas gali dergti savo paties lizdą.
„Vidaus reikalus spręskime viduje.“ – pridūrė kita gyventoja.
