Šiauliuose vyks NATO oro policijos misijos rotacija
2025 m. liepos 31 d. įvyks NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse rotacija – nuo šios datos misijos vadovavimą perims Vengrijos karinės oro pajėgos. Tai bus jau ketvirtas kartas, kai Vengrija vadovaus Baltijos oro policijos misijai (anksčiau tai vyko 2015, 2019 ir 2022 metais). [1] Vengrija misiją perims 2025 m. rugpjūčio 1 d. keturių mėnesių laikotarpiui. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, rotacijos perdavimo ceremonija vyks liepos 31 d. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose esančiame Zoknių aerodrome, kuris yra nuolatinė NATO oro policijos misijos dislokacijos vieta Lietuvoje.[2]
Naujojoje rotacijoje Vengrija vadovaus NATO oro policijos misijai kartu su Ispanija ir Italija. Šios šalys taip pat prisidės prie oro erdvės saugumo užtikrinimo Baltijos regione, tačiau pagrindinis vadovavimas ir pajėgos iš Šiaulių veiks būtent Vengrijos atsakomybės ribose. Tai akcentavo Vengrijos gynybos štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Ferencas Kajári, pabrėždamas, kad tai – bendros atsakomybės ir solidarumo demonstracija tarp sąjungininkų.[3]
Baltijos oro erdvę saugos keturi Vengrijos naikintuvai
Vengrija į misiją Lietuvoje atsiunčia keturis modernius JAS-39 „Gripen“ naikintuvus ir apie 80 kariškių personalą. Šie daugiafunkciai švedų gamybos naikintuvai Lietuvos padangėje vykdys budėjimą ir patruliavimą, užtikrindami Baltijos šalių oro erdvės apsaugą. Vengrijos karinių oro pajėgų kontingentas sudarytas iš pilotų, techninio aptarnavimo specialistų ir kitų karių, reikalingų užtikrinti sklandų misijos vykdymą. Vengrijos gynybos štabo viršininko pavaduotojas Ferencas Kajári pažymėjo, kad sąjungininkų karių buvimas rytiniame NATO flange turi ne tik karinės, bet ir strateginės atgrasomosios reikšmės.[4]
Vengrijos kontingentas dislokuojamas Šiaulių aviacijos bazėje Lietuvoje. Ši bazė (Zoknių oro uostas) nuo 2004 m. yra pagrindinis NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse veiklos centras Lietuvoje. Iš čia budintys naikintuvai vykdo nuolatinę oro erdvės kontrolę ir prireikus kyla atpažinti bei palydėti neidentifikuotų ar taisykles pažeidusių orlaivių virš Baltijos jūros. Šiaulių bazėje rotacijų keitimosi ceremonijos paprastai vyksta tris kartus per metus – 2025 m. kovo 31 d. čia vyko ankstesnės pamainos pasikeitimas, kai oro policijos misiją Šiauliuose perėmė Lenkija ir Rumunija.[5]
Ankstesnė misija ir rotacijų trukmė
Iki šiol (2025 m. balandžio–liepos mėn.) NATO oro policijos misiją Lietuvoje vykdė Lenkijos ir Rumunijos karinių oro pajėgų kontingentai. Lenkija nuo kovo 31 d. buvo pagrindinė vadovaujanti šalis – ji dislokavo 4 naikintuvus F-16 „Fighting Falcon“ ir apie 140 karių (tai jau 13-asis Lenkijos dalyvavimas misijoje).
Rumunija prisidėjo prie misijos sustiprinimo taip pat F-16 naikintuvais, atsiuntusi apie 110 karių. Rumunija misijoje dalyvauja jau 3-ąjį kartą. Ši Lenkijos ir Rumunijos rotacija truko 4 mėnesius. Jie pakeitė prieš tai Šiauliuose budėjusius Italijos ir Prancūzijos karinius kontingentus – Italijos kariai misijoje tarnavo net 8 mėnesius, o prancūzų pamaina – 4 mėnesius. Italijos karinės oro pajėgos Baltijos šalių oro erdvę saugojo pasitelkusios 4 naikintuvus „Eurofighter Typhoon“, o Prancūzijos – 4 naikintuvus „Rafale“. [6]Šie ilgesni Italijos budėjimo metai buvo išskirtinis atvejis, kadangi įprasta rotacijos trukmė NATO oro policijoje yra apie keturis mėnesius.
NATO sąjungininkai rotacijų būdu nuolat užtikrina oro erdvės apsaugą Baltijos šalyse nuo 2004 m., kai Lietuva, Latvija ir Estija įstojo į Aljansą.
Vengrijos naikintuvai saugo ne tik Baltijos, bet ir Balkanų padangę
Ferencas Kajári taip pat priminė, kad Vengrijos naikintuvai JAS-39 Gripen jau daugiau nei dešimtmetį saugo Slovėnijos oro erdvę, o nuo 2024 m. – taip pat Slovakijos ir Kroatijos. Tai rodo, kad Vengrija tampa vis aktyvesnė oro policijos srityje ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu mastu. Jis pažymėjo, kad „tai ne tik kariniai manevrai, bet ir matomas solidarumo bei sąjungininkų įsipareigojimo simbolis“.
Misijos branduolį sudarys Kėkšemetės aviacijos bazės personalas, tačiau taip pat dalyvaus kariai iš Vespremo, Sekešfehėrvaro, Papos bei Sėkešardo. Dauguma karių, dislokuojamų Lietuvoje, jau yra dalyvavę bent vienoje tokio tipo misijoje, o daugiau nei pusė – dvejose ar daugiau, kaip pažymėjo misijos vadas pulkininkas Péteris Tőséras.
2022 m., kai Vengrija paskutinį kartą dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, jų kontingentas atliko 19 iškvietimų (live alerts) ir 62 treniruočių skrydžius, iš viso praleido ore daugiau nei 300 valandų. Tai parodė tiek techninį pasirengimą, tiek oro policijos misijos reikšmę praktiniame gynybos užtikrinime.
