Australijoje sukurtas „Gennaris“ įrenginys siunčia vaizdą tiesiai į smegenis
Mokslininkai iš Monasho universiteto Australijoje paskelbė apie reikšmingą medicininį proveržį — bioninę regėjimo sistemą „Gennaris“, skirtą aklų žmonių regėjimui atkurti. Ši technologija išsiskiria tuo, kad apeina pažeistus regos nervus ir siunčia vaizdo signalus tiesiai į smegenų regos centrą.
Sistemos pagrindą sudaro kompaktiška kamera, kurią nešioja naudotojas, ir iki vienuolikos miniatiūrinių, belaidžių implantų, pritvirtinamų smegenų paviršiuje. Šie implantai stimuliuoja smegenų ląsteles elektros impulsais, taip leisdami suvokti paprastas formas bei kontūrus. Tokia technologija suteikia iki 100 laipsnių regos lauką — gerokai artimesnį natūraliam regėjimui[1].
„Gennaris“ sukūrimas — beveik dešimtmetį trukusių tyrimų rezultatas. Iki šiol atlikti bandymai su gyvūnais rodo daug žadančius rezultatus. Dabar technologija pasiekė naują etapą — Melburne pradėti klinikiniai bandymai su žmonėmis. Jei šie pasitvirtins, ši sistema galėtų iš esmės pakeisti požiūrį į aklumo gydymą ir pasiūlyti realią pagalbą milijonams žmonių visame pasaulyje.
Stanfordo universitete bandomas „PRIMA“ implantas atkūrė gebėjimą skaityti ir rašyti
Tuo tarpu JAV, Stanfordo universiteto Byerso akių institute, mokslininkai vykdo pažangų klinikinį tyrimą su kita bionine regėjimo sistema — „PRIMA“ tinklainės implantu. Jis skirtas žmonėms, kenčiantiems nuo pažengusios sausosios su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos (AMD) — dažniausios nepagydomos aklumo priežasties vyresniame amžiuje.
Ši degeneracinė liga suardo fotoreceptorius — šviesą fiksuojančias ląsteles tinklainėje — todėl pacientai praranda centrinį regėjimą. „PRIMA“ implantas veikia kaip elektroninis šių receptorių pakaitalas. Anot profesoriaus Danielio Palankerio, jis šiuo metu yra vienintelis pasaulyje veiksmingas būdas atkurti tokio tipo regėjimą[2].
Sistema susideda iš trijų pagrindinių komponentų: mažo implanto po tinklaine, papildytos realybės akinių su integruota kamera bei projektoriumi ir kompiuterio, apdorojančio vaizdo informaciją. Akiniai fiksuoja aplinką, kompiuteris ją paverčia optiniais signalais, o implantas šviesą konvertuoja į elektros srovę, kuri stimuliuoja tinklainės nervines ląsteles ir siunčia signalą į smegenis.
Tyrime dalyvavę pacientai buvo teisiškai akli, turintys regėjimo aštrumą ne geresnį nei 20/400. Po implantacijos ir specialių treniruočių jie vėl įgijo gebėjimą skaityti, atpažinti simbolius, orientuotis aplinkoje — įgūdžius, kurių buvo netekę metų metus.
Technologinė viltis milijonams: nuo mokslinės fantastikos iki realybės
Nors dar visai neseniai tokios technologijos skambėjo tarsi iš mokslinės fantastikos serialų, šiandien jos tampa kasdienybės dalimi medicinoje. Abu implantai — tiek „Gennaris“, tiek „PRIMA“ — skirti skirtingoms regėjimo praradimo formoms, bet abiem atvejais siekiama to paties tikslo: grąžinti regą tiems, kurie ją prarado.
Mokslininkai tikisi, kad ateities versijos leis atkurti dar didesnį regėjimo aštrumą. „PRIMA“ sistemos kūrėjai jau testuoja naujos kartos implantą su pagerintu pikselių tankiu. Tuo tarpu „Gennaris“ atveria galimybes net ir tiems pacientams, kuriems tradicinės regos nervų terapijos netinka.
Pasak tyrėjų, tokios technologijos — tai ne tik medicininė pažanga, bet ir žmogaus orumo bei nepriklausomybės atkūrimas. „Aklumas — tai ne tik liga. Jis atima savarankiškumą, paveikia visą šeimą ir sukelia milžiniškas sveikatos išlaidas“, — teigia mokslininkas dr. Mohajeet Bhuckory. „Šie rezultatai rodo, kokia šviesi gali būti ateitis.“
