Lietuviai organizavo stipriai apgadintų automobilių gabenimą iš JAV į ES
Plataus masto Europos teisėsaugos operacija „Nimmersatt“ (vokiškai „nepasotinamas“) atskleidė įspūdingą nusikalstamą schemą, kurioje pagrindinį vaidmenį atliko Lietuvoje veikianti grupuotė. Bendradarbiaujant Europos prokuratūrai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), Europolui, Eurojust ir kitų šalių institucijoms, atliktos 64 kratos Lietuvoje, sulaikyta 17 įtariamųjų, o įtarimai pareikšti 22 asmenims.
Tyrimo centre – kontrabanda iš JAV įvežti stipriai apgadinti automobiliai, nesumokėta mažiausiai 31 mln. eurų mokesčių ir galimai išplauta daugiau nei 9 mln. eurų.
Tyrimas atskleidė, kad nusikalstamas tinklas, kurio didelę dalį sudarė Lietuvos piliečiai, organizavo masinį stipriai apgadintų automobilių gabenimą iš JAV į Europos Sąjungą (ES). Automobiliai buvo perkami iš draudimo kompanijų JAV aukcionuose, gabenami į ES uostus, tokius kaip Klaipėda, Antverpenas, Bremerhavenas ar Roterdamas, ir parduodami po paviršutiniško remonto. Siekdami išvengti mokesčių, įtariamieji muitinei pateikdavo suklastotas sąskaitas, kuriose automobilių vertė būdavo gerokai sumažinta.
Lietuvoje šie automobiliai buvo „kosmetiškai“ suremontuojami, kad praeitų technines apžiūras, ir parduodami kaip „nepatyrę avarijų“ ar „profesionaliai suremontuoti“. Tačiau tyrėjai nustatė, kad daugelis transporto priemonių turėjo paslėptų defektų, įskaitant neveikiančias oro pagalves ar kitas saugumo problemas. Vieni automobiliai buvo parduodami Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse, o mažiau vertingi – Rytų Europoje. Lietuvoje vien per šią schemą parduota mažiausiai 16 500 automobilių už 144 mln. eurų.
Po 64 kratų Lietuvoje konfiskuotas didelis turtas
Įtariama, kad grupuotės nariai Lietuvoje legalizavo daugiau nei 9 mln. eurų, gautų iš automobilių prekybos, nesumokėdami pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Pinigai buvo plaunami per sudėtingą atsiskaitymų grandinę, įtraukiant Lietuvoje ir užsienyje registruotas įmones.
„Įmonių atstovai gaudavo pinigus iš schemos organizatoriaus ir pervesdavo juos į bendrininkų Estijoje, Latvijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir kitose šalyse registruotų įmonių sąskaitas, nurodydami, kad atsiskaitoma už laivų remonto ar kitas paslaugas, nesusijusias su automobiliais“, – teigia tyrėjai.
Šią savaitę Lietuvoje FNTT pareigūnai, kurių operacijoje dalyvavo per 150, atliko 64 kratas įtariamųjų gyvenamosiose ir kitose patalpose. Jų metu paimta:
- 27 kompiuteriai, 34 telefonai, 1 planšetinis kompiuteris, 12 USB raktų;
- Įvairių įmonių antspaudai, buhalteriniai dokumentai, rankraštiniai užrašai apie automobilių pirkimus ir pardavimus;
- 2 šaunamieji ginklai ir augalinės kilmės narkotinės medžiagos;
- Grynieji pinigai: 423 tūkst. eurų, 176 tūkst. JAV dolerių ir 28 tūkst. Rusijos rublių;
- Brangūs daiktai, tokie kaip „Rolex“ laikrodžiai.
Manoma, kad paimti daiktai leis surinkti informaciją apie neapskaitytas pajamas, atsiskaitymus grynaisiais ir parduotų automobilių apskaitą. Taip pat laikinai apribota teisė į įtariamųjų turtą, kurio vertė siekia daugiau nei 5 mln. eurų, o ateityje suma gali dar išaugti.
Operacijoje dalyvavo 10 šalių pareigūnai
Operacija „Nimmersatt“ apėmė 10 šalių, įskaitant Lietuvą, Bulgariją, Estiją, Vokietiją, Vengriją, Latviją, Nyderlandus, Portugaliją, Rumuniją ir Ispaniją. Visoje Europoje atlikta daugiau kaip 200 kratų, o tyrime dalyvavo per 1000 pareigūnų. Lietuvoje sulaikyta 17 įtariamųjų, visi jie – Lietuvos piliečiai, įskaitant tariamą grupuotės organizatorių. Įtarimai taip pat pareikšti dviem Latvijos piliečiams ir vienam Rusijos piliečiui, gyvenančiam Bulgarijoje. Trims asmenims skirtas suėmimas.
Tyrimas apima ne tik ES šalis, bet ir JAV, Kanadą, Jungtinę Karalystę, Rusiją bei kitas valstybes, iš kurių buvo organizuojamas automobilių gabenimas.
Ši schema ne tik padarė milžinišką žalą ES mokesčių sistemai – nesumokėta mažiausiai 31 mln. eurų mokesčių, bet ir kėlė pavojų automobilių pirkėjams. Daugelis pirkėjų nežinojo, kad įsigijo nesaugias transporto priemones, kurios gali kelti grėsmę kelyje. „Parduodami automobiliai dažnai turėjo rimtų saugumo problemų, tokių kaip neveikiančios oro pagalvės“, – pažymi tyrėjai.
Parengta pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos informaciją.
