Atsiimtos lėšos gali kainuoti socialinę paramą
Tūkstančiai gyventojų netrukus atgaus sukauptus pinigus iš antrosios pensijų pakopos, tačiau daliai jų tai gali atsirūgti netikėta pasekme – sumažėjusia socialine parama ar net laikinu jos praradimu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) įspėja, kad iš pensijų fondų atsiimtos lėšos bus laikomos pajamomis, todėl jos gali turėti įtakos įvairių socialinių išmokų ir kompensacijų skyrimui.
Ministerijos duomenimis, tokie pokyčiai gali paveikti socialinės pašalpos, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų, paramos mokiniams bei papildomos išmokos vaikui gavėjus. Nors sukauptų lėšų atsiėmimas daugeliui atrodo kaip galimybė pagerinti finansinę situaciją, trumpuoju laikotarpiu tai gali sumažinti valstybės teikiamą paramą[1].
Gauti pinigai bus vertinami kaip pajamos
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžia, kad sprendimą pasitraukti iš kaupimo sistemos reikėtų priimti atsakingai. Pasak jos, išmokėti pinigai tampa oficialiomis asmens pajamomis, todėl į juos bus atsižvelgiama vertinant teisę į socialinę paramą ar socialines paslaugas.
Šiuo metu gyventojai, pateikę prašymus nutraukti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje, savo lėšas turėtų gauti iki liepos vidurio. Kadangi socialinė parama dažniausiai apskaičiuojama pagal trijų ankstesnių mėnesių pajamas, išmokėta suma gali turėti įtakos paramos dydžiui ar jos skyrimui ateinančiais mėnesiais.
Pavyzdžiui, jei žmogus dėl socialinės pašalpos ar šildymo kompensacijos kreiptųsi rugsėjį, vasarą gautos lėšos būtų įtrauktos į jo pajamų vertinimą. Dėl to parama gali sumažėti arba būti laikinai neskiriama. Ministerija pažymi, kad tokia įtaka paprastai trunka ne ilgiau kaip tris mėnesius.
SADM taip pat primena, kad socialinės paramos gavėjai privalo per mėnesį informuoti savivaldybę apie pasikeitusią materialinę padėtį ar kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos paramos skyrimui.
Kam taikomos išimtys?
Vis dėlto numatytos ir išimtys. Iš pensijų fondo atsiimtos lėšos nebus laikomos pajamomis tais atvejais, kai žmogus iš kaupimo pasitraukė dėl nustatyto 70 proc. ar didesnio dalyvumo lygio, jam paskirta paliatyvioji slauga arba diagnozuota teisės aktuose numatyta sunki liga.
Jeigu asmuo turi skolų ir iš gautų lėšų vykdomas išieškojimas per antstolius, ši suma taip pat paprastai bus įtraukiama į pajamų vertinimą. Išimtis taikoma tik tuomet, kai pinigai išieškomi vaikų išlaikymui.
SADM primena, kad socialinė pašalpa priklauso gyventojams, kurių pajamos vienam šeimos nariui neviršija 256,3 euro per mėnesį. Pagal Seimo priimtas pataisas gyventojai nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos gali laisvai atsiimti savo įmokėtas lėšas iš antrosios pensijų pakopos kartu su sukaupta investicine grąža.
Lietuviai iš pensijų fondų atsiėmė daugiau nei 3 mlrd. eurų
Tuo tarpu iš antrosios pensijų pakopos jau atsiimta daugiau nei 3 mlrd. eurų, o ši suma prilygsta maždaug 3 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, pirmąja galimybe pasitraukti iš kaupimo pasinaudojo apie 550 tūkst. žmonių, o dalis išmokėtų lėšų jau pasiekė ekonomiką per išaugusį vartojimą[2].
Lietuvos bankas mano, kad gyventojų išlaidos iš šių pinigų gali padėti sušvelninti neigiamą energijos kainų poveikį šalies ekonomikai.
Tuo metu vertindamas diskusijas dėl kitų metų minimalios mėnesinės algos (MMA) ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), G. Šimkus teigė, kad šie klausimai neturėtų būti siejami tarpusavyje. Anot jo, MMA didinimas yra būtinas, tačiau sprendimai dėl NPD turi būti priimami atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. Lietuvos banko vadovo teigimu, rasti balansą tarp darbuotojų pajamų augimo ir viešųjų finansų tvarumo išlieka vienu svarbiausių iššūkių.
