AfD stiprina pozicijas prieš kitas partijas, o rinkėjų nepasitenkinimas F. Merzo vyriausybe auga
Pagal naujausius „Insa“ instituto apklausos duomenis, „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) toliau išlieka populiariausia partija šalyje ir lenkia net krikščionių demokratų sąjungą (CDU/CSU). Jei Bundestago rinkimai vyktų šį sekmadienį, AfD surinktų 26 procentus balsų, o CDU/CSU – 25 procentus.
Socialdemokratai (SPD) išliktų trečioje vietoje su 15 procentų, žalieji pasiektų 12 procentų, „Kairieji“ – 11 procentų, Sahros Wagenknecht sąjunga (BSW) – 4 procentus, o liberalai (FDP) tesurinktų vos 3 procentus.
Šie rezultatai rodo esminį politinės jėgos poslinkį: rinkėjai vis labiau atsigręžia į AfD, mat kitos partijos praranda gebėjimą pasiūlyti realius sprendimus ekonomikos, saugumo ir migracijos klausimais. Analitikai pastebi, kad klasikinės koalicijos, tokios kaip „juodai raudonoji“ (CDU/CSU-SPD) ar „šviesoforo“ (SPD–žalieji–FDP), neturėtų daugumos net teoriškai.
Vienintelė politinė sąjunga, galinti užtikrinti stabilią daugumą Bundestage, būtų AfD ir CDU/CSU partnerystė – bendrai jos gautų 51 procentą balsų. Apklausos taip pat atskleidžia vis didėjantį nusivylimą vyriausybe[1].
„Rudens reformų“ pažadai, kuriais Friedrichas Merzas bandė gaivinti savo koalicijos įvaizdį, rinkėjams nepaliko jokio įspūdžio. Net 39 procentai CDU/CSU rinkėjų ir 49 procentai SPD šalininkų teigia esantys nepatenkinti vyriausybės darbu.
F. Merzo vyriausybė stringa ginčuose ir nesuvaldo nei migracijos, nei ekonomikos
Vos po pusmečio valdžioje kanclerio Friedricho Merzo vadovaujama koalicija susiduria su vidaus nesutarimais, politiniu sąstingiu ir vis labiau krentančiais reitingais. Nors F. Merzas žadėjo atgaivinti sustingusią ekonomiką, stiprinti kariuomenę ir griežtinti migracijos politiką, realūs pokyčiai taip ir neįvyko.
„Vokietijos pokarinėje istorijoje dar nėra buvę tokio plataus masto nusivylimo vyriausybe per tokį trumpą laiką“, – teigė „Forsa“ instituto vadovas Manfredas Güllneris. Pasak jo, daugelis rinkėjų, tikėjusių ryžtingu valdymu po ankstesnės vyriausybės žlugimo, dabar jaučiasi apgauti[2].
F. Merzo koalicijos partneriai, socialdemokratai, praranda populiarumą dar greičiau. Jų reitingai smuko iki 13–15 procentų, o visuomenės akyse jie atrodo silpni ir priklausomi nuo konservatorių. „Daugelis piliečių nusivylę vyriausybės darbu. Ji per daug dėmesio skiria migracijai, o ne ekonomikai, švietimui ar saugumui“, – teigė CDU parlamentaras Roderichas Kiesewetteris.
Ginčai tarp valdančiųjų paaštrėjo dar gegužę, kai F. Merzas vos netapo kancleriu per pirmąjį balsavimą Bundestage. Liepą partijos nesugebėjo susitarti dėl trijų Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo, o rudenį iškilo konfliktas dėl pensijų reformos, kuriai nepritarė jaunieji konservatoriai. Net planas atnaujinti karinės tarnybos sistemą, kuris turėjo pademonstruoti Vokietijos lyderystę NATO, įstrigo dėl nesutarimų, ar reikia grąžinti ribotą šauktinių tarnybą.
AfD stiprėja: rinkėjai siekia aiškumo, griežtos migracijos politikos ir nacionalinių sprendimų
Kol valdantieji ginčijasi, AfD sistemingai stiprina pozicijas kaip vienintelė partija, siūlanti aiškų kursą – mažiau Briuselio įtakos, daugiau sprendimų Vokietijos viduje. Partijos lyderiai pabrėžia, kad F. Merzo vyriausybė prarado pasitikėjimą, o jos bandymai nukreipti dėmesį į migraciją – tik reakcija į AfD iškeltus klausimus.
AfD parlamentaras Sebastianas Münzenmaieris pareiškė, kad didžioji dauguma vokiečių balsavo už konservatyvias ir dešiniąsias partijas, tačiau F. Merzo koalicija su kairiaisiais nieko nepakeitė. „Niekas netiki, kad ši vyriausybė išsilaikys ketverius metus. Daug kas mano, kad po 2026-ųjų rinkimų ši valdžia žlugs“, – sakė jis.
AfD atstovai pabrėžia, jog A. Merkel ir O. Scholzo laikais suformuota politinė sistema išsisėmė, o Briuselis nebegali diktuoti Vokietijos politikos. Auganti partijos parama rodo, kad rinkėjai pavargo nuo pažadų, kompromisų ir ideologinio „šviesoforo“. Jie nori valdžios, kuri kalbėtų aiškiai apie prioritetus: saugoti sienas, grąžinti ekonominę tvarką ir spręsti Vokietijos problemas pačios Vokietijos viduje.
AfD šiandien jau nebe protesto balsas – tai reali politinė jėga, kuri, jei tendencijos išliks, gali tapti pagrindine valdančiąja partija artimiausiuose rinkimuose.
