Vokietijoje net 88 procentai policijos ieškomų asmenų – užsieniečiai
Vokietijoje atskleisti skaičiai, kuriuos daugelis politikų vadina šokiruojančiais: 148 515 asmenų šiuo metu ieškomi pagal galiojančius arešto orderius, o 88,3 procento jų – ne Vokietijos piliečiai.
Skaičiai, pagrįsti policijos informacine sistema INPOL, kelia klausimą: kaip gali būti, kad dešimtys tūkstančių asmenų, kurių ieško teisėsauga, vis dar gauna Bürgergeld (piliečio pašalpą), Sozialhilfe (socialinę paramą) ar net prieglobsčio prašytojų išmokas, nors slepiasi nuo teisingumo?
„Negali būti blogiau, kaip išduoti savo tautą!“ – pareiškė AfD socialinės politikos atstovas Bundestage Rene Springeris. Jo teigimu, valstybė, kuri maitina nusikaltėlius, nesaugo savo piliečių, o toks elgesys „yra antausis visiems sąžiningiems mokesčių mokėtojams“[1].
„Tai nėra klaida – tai valstybinis aplaidumas“
Tokius skaičius daugelis vadino netikrais, bet duomenys oficialūs. Neįvykdytų arešto orderių skaičius pagrįstas 2025 m. balandžio 1 d. atliktu tyrimu. Arešto orderiai vykdomi arba panaikinami kasdien, todėl skaičiai nuolat kinta, bet skaičiai atspindintys tam tikrą laiko tarpą vis vien šokiruoja.
AfD siekia pokyčių šiuose skaičiuose. Partijos pateiktame pasiūlyme Bundestagui pabrėžiama, kad sistema leidžia ieškomiems nusikaltėliams gauti socialines išmokas todėl, kad nėra duomenų mainų tarp teisingumo ir socialinių institucijų. Kitaip tariant – socialinės tarnybos net nežino, kad jų klientas yra ieškomas pagal arešto orderį.
Partija tai vadina „struktūrine spraga“, kuri ne tik kainuoja milijonus, bet ir griauna visuomenės pasitikėjimą teisine valstybe. R. Springeris sako tiesiai: „Tai nėra sistema, tai yra valstybės aplaidumas.“
AfD siūlo griežtą reformą:
- Jokio finansinio išlaikymo nusikaltėliams ar smurtautojams,
- Jokios socialinės paramos prievartautojams,
- Jokios pašalpos asmenims, kuriems privaloma išvykti iš šalies,
- Automatinis duomenų keitimosi tinklas visoje Vokietijoje, kad nė vienas ieškomas asmuo negalėtų paslėpti savo statuso,
- Jokių išmokų kalėjimo dienos režimo kaliniams, nes jų baziniai poreikiai jau padengti valstybės.
Kaip rašoma AfD motyvuose:
„Tokios išmokos griauna visuomenės pasitikėjimą teisine sistema ir reiškia nepateisinamą mokesčių lėšų švaistymą.“
Skaičiai, kurie kalba patys už save – ir politinė drąsa juos įvardyti
Pagal INPOL duomenis, daugiausia ieškomų užsieniečių kilę iš Rumunijos (16 367), Lenkijos (12 968), Gruzijos (7 309) ir Turkijos (6 356). Vokiečiai sudaro vos 12 procentų. Vien Berlyne – apie 7 000 neįvykdytų arešto orderių, o kalėjimai jau užpildyti iki 81 procento[2].
Tai nėra tik skaičiai – tai valstybės valdymo krizės simptomas. Vidaus reikalų ministrė T. Zieschang (CDU) taip pat pripažino, kad reikia mažinti teisinius barjerus deportacijai. Tačiau AfD eina toliau: partija reikalauja nutraukti paramą tiems, kurie piktnaudžiauja šalies teisėsauga ir socialine sistema.
„Tai ne priešiškumas migrantams, tai pagarba įstatymams, – sako R. Springeris. – Mūsų žmonės moka mokesčius, kad padėtų tiems, kurie laikosi taisyklių, o ne tiems, kurie iš jų tyčiojasi.“
AfD politikai pabrėžia, kad šis klausimas – ne tik apie finansus, bet apie moralę. Valstybė, kuri negali atskirti sąžiningo žmogaus nuo nusikaltėlio, praranda savo stuburą. Vis daugiau piliečių reikalauja, kad teisingumas ir tvarka vėl taptų valstybės prioritetu. AfD siūlomas planas – sustabdyti išmokas nusikaltėliams, sutvarkyti informacijos sistemą ir atkurti pasitikėjimą.
