Senos upė atverta po daugiau nei šimto metų trukusio draudimo
Šį savaitgalį Paryžiuje įvyko istorinė akimirka – pirmą kartą nuo 1923 metų gyventojams buvo leista legaliai maudytis Senos upėje. Dar prieš saulėtekį, kai municipaliniai darbuotojai paskutinį kartą brūkštelėjo paviršių tinkliuku ir surinko dumblius, pakrantėje jau rikiavosi eilė su rankšluosčiais rankose. „Uuu!“ ir „Kokia šilta!“ aidėjo virš vandens, kai pirmieji paryžiečiai nėrė į žalsvai žydrą srovę.
Trys oficialios maudymosi vietos atidarytos pačioje miesto širdyje – prie Eifelio bokšto, prie Sen Luji salos ir netoli Nacionalinės bibliotekos. Iki rugpjūčio pabaigos čia kasdien galės maudytis apie 1000 žmonių.[1] Viskas nemokamai, su gelbėtojais, vėliavėlėmis, nurodančiomis vandens kokybę, ir net įrengtomis dušo kabinomis.
Projektas kainavo 1,4 milijardo eurų
Šis istorinės reikšmės sprendimas yra ne spontaniška vasaros užgaida, o ilgai planuoto ir brangiai kainavusio projekto rezultatas. Prieš pat Paryžiaus olimpines žaidynes miestas investavo 1,4 milijardo eurų į Senos valymą.
Buvo prijungta daugiau nei 20 tūkstančių namų ūkių prie kanalizacijos tinklo, atnaujintos vandens valyklos ir pastatyta milžiniška lietaus vandens saugykla, kurios talpa prilygsta 20 olimpinių baseinų – tam, kad liūčių metu nebetekėtų nuotekos tiesiai į upę.
Regiono prefektas Markas Gijomas džiaugėsi:[2]
„Vandens kokybė – išskirtinė. Vienos bakterijos lygis yra dešimt kartų mažesnis nei leidžiama, kitos – net dvidešimt penkis kartus žemesnis.“
Dėl tikslios kontrolės kasdien atliekami vandens kokybės tyrimai, o žali ir raudoni vėliavėlių signalai primena paplūdimio saugumo sistemą: žalia – maudytis galima, raudona – palauk dar dieną kitą.
Paplūdimyje naudojamos visos atsargumo priemonės
Norintiems išsimaudyti Senoje paruošta visa saugumo infrastruktūra. Kiekvienas plaukikas privalo užsidėti ryškią geltoną plūdę, kuri tvirtinama prie juosmens – tai padeda gelbėtojams greičiau pastebėti žmones vandenyje.
Gelbėtojai, apsirengę ryškiaspalvėmis liemenėmis, visą dieną budi krante ir vandenyje. Jie pasirengę reaguoti į bet kokią situaciją, o srovės intensyvumas šiame ruože itin silpnas, todėl maudytis čia saugu net ir vaikams.
Kopėčios įrengtos taip, kad išlipti iš vandens būtų patogu, o dušo ir persirengimo kabinos leidžia lankytojams jaustis kaip tikrame miesto paplūdimyje. Visa sistema – nuo vandens stebėjimo iki gelbėtojų darbo – veikia pagal griežtus saugos reikalavimus. Nors tai miesto upė, viskas pritaikyta taip, kad žmonės galėtų atsigaivinti karštą dieną visiškai saugiai.
Ne visi skuba šokti į vandenį
Nors dauguma reagavo entuziastingai, kai kurie gyventojai vis dar įtariai žiūri į tokias maudynes. Vienas jų, Fransua Furnjė, viską stebėjo iš tilto:
„Aš dar nerizikuosiu, atvirai pasakius. Per tiek metų Senoje mačiau plūduriuojančių dalykų, kurių nenorėtumėt matyti. Palauksiu, kol tikrai bus sterilu.“
Ir išties – pavienių šiukšlių, kaip plastiko gabalėliai ar lapai, dar galima pamatyti, bet kanalizacijos kvapas dingo. Vietoj to – žemės, gyvos upės kvapas. O tai jau daug.
Maudytis Senos upėje buvo pavojinga
Iki šiol plaukti Senoje buvo nelegalu beveik visą šimtmetį – nuo 1923 metų, išskyrus kelias išimtis. Dėl taršos ir laivybos rizikos maudytis čia buvo tiesiog per pavojinga. Dabar, kai upė atgavo gyvybę, Paryžiaus savivaldybė tikisi, kad ši iniciatyva taps ne tik vasaros hitu, bet ir miesto tapatybės dalimi.
Be trijų oficialių vietų mieste, planuojama atidaryti dar 14 maudymosi taškų už Paryžiaus ribų – tiek Senoje, tiek Marnoje. Kai kurie jų jau veikia nuo birželio.
O kai kurie paryžiečiai dabar primena: Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas kažkada žadėjo išsimaudyti Senoje. Dabar, panašu, jam neliko pasiteisinimų.
