Įtariama, kad Rusijos pilietis pažeidė sankcijas du kartus
Klaipėdos apygardos prokuratūra Kauno apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje 53 metų Rusijos Federacijos pilietis kaltinamas sąmoningu Europos Sąjungos (ES) sankcijų, taikomų Rusijos aviacijos sektoriui, pažeidimu. Šie veiksmai, kaip teigiama, padarė didelę žalą Lietuvos Respublikos interesams. Kaltinimai pareikšti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 123-1 straipsnio 1 dalį, o už tokią veiką gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas net iki penkerių metų.
Bylos duomenimis, 2023 metais kaltinamasis, vadovaudamas Turkijoje registruotai įmonei, įsigijo CESSNA tipo orlaivį iš Danijoje veikiančios bendrovės. Prokuratūros teigimu, 2023 m. kovą jis telefonu organizavo orlaivio perskraidinimą iš Danijos į Rusiją. Orlaivis pakilo iš Danijos, tarpiniam nusileidimui sustojo Švedijoje, o vėliau atskrido į Palangos oro uostą Lietuvoje. Čia kaltinamasis pateikė skrydžio planą, numatantį kelionę į Rusiją, tačiau leidimas skristi nebuvo suteiktas, nes tokie skrydžiai pažeidžia ES sankcijas.
Antrasis epizodas susijęs su R-44 tipo sraigtasparniu. Manoma, kad tas pats asmuo, būdamas Kazachstano įmonės steigėju ir vadovu, 2023 m. sausį per šią įmonę įsigijo sraigtasparnį iš Rusijos piliečio. 2023 m. balandį kaltinamasis, pats būdamas pilotu, kartu su Kazachstano piliečiu šiuo sraigtasparniu atskrido iš Latvijos į Paluknio aerodromą Trakų rajone, o vėliau nusileido Kauno oro uoste. Skrydžio tikslas vėl buvo Rusijos Federacija, tačiau ir šį kartą leidimas tęsti kelionę nebuvo suteiktas.
Rusijos pilietis kaltinamas tyčiniu ES sankcijų nepaisymu
Abu šie atvejai pažeidė ES Tarybos nustatytas sankcijas, kurios draudžia bet kokių orlaivių, priklausančių ar valdomų Rusijos asmenų, skrydžius ES teritorijoje. Taip pat draudžiama sąmoninga veikla, kuria siekiama apeiti šiuos ribojimus. Prokuratūros teigimu, kaltinamasis veikė tyčia, siekdamas apeiti sankcijas, o tai esą padarė žalą Lietuvos interesams.
Už tai Rusijos piliečiui gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas net iki penkerių metų.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė. Tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, kurie surinko įrodymus apie kaltinamojo veiksmus. Bylą nagrinės Kauno apylinkės teismas, o kaltinamasis, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, laikomas nekaltu, kol jo kaltė nebus įrodyta įstatymo nustatyta tvarka ir pripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Parengta pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos informaciją.
