Po beveik 40 metų – Italijos posūkis: ruošiasi branduolinės energetikos sugrįžimui

Po beveik keturių dešimtmečių – posūkis energetikoje

Beveik prieš keturis dešimtmečius branduolinės energetikos atsisakiusi Italija atveria kelią jos sugrįžimui. Parlamentas galutinai pritarė įstatymui, pagal kurį Giorgios Meloni vyriausybė turės parengti taisykles naujos kartos elektrinėms. Tačiau iki pirmojo veikiančio reaktoriaus dar laukia ne tik metai pasirengimo, bet ir milijardinių investicijų bei atliekų tvarkymo klausimai.

Kaip skelbia „Brussels Signal“, rugsėjo 23 dieną Italijos Senatas įstatymą patvirtino 81 balsu už. Prieš balsavo 51 senatorius, dar septyni susilaikė. Deputatų Rūmai dokumentui buvo pritarę birželio 4 dieną, o Senatas jį priėmė be pakeitimų.

Sprendimą palaikė valdančiosios partijos „Italijos broliai“, „Lyga“ ir „Pirmyn, Italija“, prie jų prisidėjo centristinė „Azione“. Demokratų partija, Penkių žvaigždučių judėjimas ir Žaliųjų bei kairiųjų aljansas balsavo prieš, o „Italia Viva“ susilaikė.

G. Meloni šį žingsnį įvertino kaip drąsų ir sveiku protu pagrįstą pasirinkimą. Premjerė branduolinę energetiką sieja su didesniu energetiniu saugumu, mažesne priklausomybe nuo užsienio tiekėjų ir tarptautinių krizių poveikio.

Vyriausybei – metai taisyklėms parengti

Priimtas įstatymas savaime nesuteikia leidimo statyti nė vieno reaktoriaus. Juo vyriausybei pavedama per 12 mėnesių parengti branduolinės energetikos reguliavimą: leidimų išdavimo, saugos, panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo bei elektrinių vietų parinkimo taisykles. Vėlesniems pataisymams numatytas papildomas 24 mėnesių laikotarpis.

Įstatymą inicijavęs aplinkos ir energetinio saugumo ministras Gilberto Pichetto Fratinas teigė, kad įgyvendinamųjų teisės aktų projektai bus parengti iki metų pabaigos. Jo vertinimu, pirmasis reaktorius galėtų pradėti veikti 2033 arba 2034 metais.

Naująją tvarką numatoma grįsti technologinio neutralumo principu. Ji apimtų mažuosius modulinius reaktorius, mikroreaktorius ir branduolių sintezės technologijas.

Italijos nacionaliniame energetikos ir klimato plane iki 2050 metų numatyta galimybė turėti nuo 8 iki 16 gigavatų branduolinių pajėgumų. Jie galėtų patenkinti maždaug 11–22 proc. šalies elektros poreikio.

Vyriausybė siekia pakeisti padėtį, kai didelė dalis Italijai reikalingos energijos importuojama. Tarp importuojamos elektros yra ir kaimyninių šalių branduolinėse elektrinėse pagaminta energija. Argumentu sugrįžti prie šios technologijos tapo ir energetiniai sukrėtimai, susiję su karu Ukrainoje bei konfliktu, į kurį įsitraukęs Iranas.

Sugrįžimą lydi milijardinių išlaidų ir atliekų klausimai

Italijoje anksčiau veikė keturi branduoliniai reaktoriai. Po Černobylio katastrofos surengtame 1987 metų referendume rinkėjai pasisakė prieš branduolinę energetiką. Ankstesnį bandymą ją atgaivinti sustabdė antrasis referendumas, surengtas 2011 metais po Fukušimos avarijos Japonijoje.

Dabar visuomenės nuostatos gali būti palankesnės. „Brussels Signal“, remdamasis AP, nurodo, kad birželį tyrimų bendrovės „Only Numbers“ atliktoje apklausoje naujos kartos branduolines elektrines palaikė apie 55 proc. italų.

Tačiau kritikai abejoja ekonominiu planų pagrįstumu. Klimato politikos analitinio centro ECCO vyresnysis patarėjas Michele Governatori mano, kad naujasis reguliavimas išryškins ribotą privačių investuotojų susidomėjimą technologijomis, kurios dar nėra pakankamai konkurencingos ar parengtos naudoti.

Leidinio pateikiamais pramonės vertinimais, vienas 300 megavatų mažasis modulinis reaktorius galėtų kainuoti nuo 3 iki 6 mlrd. eurų. Italija taip pat iki šiol neturi nuolatinės nacionalinės saugyklos ankstesnės branduolinės programos radioaktyviosioms atliekoms.

Todėl parlamento balsavimas pirmiausia reiškia politinį ir teisinį posūkį. Konkrečių elektrinių statyba priklausys nuo tolesnių sprendimų dėl technologijų, finansavimo, vietų parinkimo ir saugos.

Kol nauji reaktoriai dar tik planuose, Europai svarbios Norvegijos dujos

Italijos siekis mažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos yra ilgalaikis, o artėjančią žiemą Europai teks remtis esamais tiekimo šaltiniais. Kaip skelbiama žiniasklaidoje, Norvegijos dujų infrastruktūros operatorė „Gassco“ užbaigė suplanuotus techninės priežiūros darbus ir yra pasirengusi didžiausio vartojimo sezonui.

Norvegija patenkina maždaug 30 proc. bendro ES ir Jungtinės Karalystės dujų poreikio. Šiemet iki pranešimo paskelbimo „Gassco“ pristatė 86,2 mlrd. kubinių metrų dujų – 2,1 mlrd. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Patikimas tiekimas tampa ypač svarbus dėl mažesnių atsargų ir aukštų kainų. Portalo cituojamais „Reuters“ duomenimis, Europos dujų kainos 2026 metais daugiau nei padvigubėjo ir siekia apie 73 eurus už megavatvalandę. Kainų šuolis siejamas su suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo apribojimais dėl karo, į kurį įsitraukė JAV, Izraelis ir Iranas. Europos saugyklose sukauptos atsargos taip pat yra gerokai mažesnės už ilgalaikį vidurkį.

ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas paragino valstybes toliau pildyti saugyklas ir mažinti energijos paklausą. Ši įtampa rinkoje paaiškina Italijos norą ateityje daugiau elektros pasigaminti pačiai, tačiau naujos branduolinės elektrinės artimiausių žiemų problemų neišspręs – jų veiklos pradžios tikimasi tik kitą dešimtmetį.