Grynaisiais ar kortele? Apklausa parodė, kaip už kasdienius pirkinius moka lietuviai

Fizinės ir skaitmeninės kortelės – beveik lygiomis

Prie kasos telefonas jau beveik toks pat įprastas kaip fizinė banko kortelė. „Norstat“ apklausa, atlikta „Luminor“ banko užsakymu, rodo, kad grynuosius kasdieniams pirkiniams dažniausiai renkasi tik 9 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau galimybės pasiimti banknotų žmonės atsisakyti nenori.

Apklausos duomenimis, 35 proc. respondentų dažniausiai atsiskaito fizine mokėjimo kortele, o 33 proc. – skaitmenine kortele telefone arba išmaniajame laikrodyje. Dar 11 proc. reguliariai naudojasi abiem būdais. Bendrai šios trys grupės sudaro 79 proc. apklaustųjų.

Tarp dažniausiai fizinę ir skaitmeninę kortelę pasirenkančių gyventojų likęs vos dviejų procentinių punktų skirtumas. Vis dėlto duomenys apie pagrindinį atsiskaitymo būdą nereiškia, kad korteles pasirinkę žmonės apskritai nebenaudoja grynųjų.

„Matome, kad mokėjimo įpročiai Lietuvoje tampa vis labiau skaitmeniniai. Gyventojai vertina ne tik patogumą, bet ir galimybę greitai bei saugiai atsiskaityti telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu. Tai ypač aktualu kasdienėse situacijose – prekybos centruose, viešajame transporte ar keliaujant“, – sako „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė Rūta Mylė.

Pirmiausia rūpi papildomi mokesčiai

Vertindami skaitmeninės banko kortelės privalumus, apklaustieji daugiausia dėmesio skyrė atsiskaitymo kainai. Galimybę mokėti be papildomų mokesčių tarp dviejų svarbiausių naudų pasirinko 62 proc. respondentų.

Antroje vietoje atsidūrė nemokamas grynųjų išėmimas iš bankomatų – šį privalumą išskyrė 41 proc. apklaustųjų. Trečias pagal svarbą buvo paprastas ir greitas kortelės gavimo procesas.

Šie atsakymai atskleidžia, kad skaitmeninius atsiskaitymus vertinantiems gyventojams tebėra svarbios ir su grynaisiais susijusios paslaugos. Telefonas ar laikrodis gali būti pagrindinė mokėjimo priemonė, tačiau galimybė prireikus pasiimti grynųjų išlieka reikšminga.

„Nors mokėjimai skaitmenizuojasi, gyventojams vis dar svarbu turėti galimybę prireikus lengvai pasiimti grynųjų. Tai rodo, kad žmonės vertina lankstumą – kasdieniams atsiskaitymams renkasi skaitmeninius sprendimus, tačiau nori išlaikyti ir prieigą prie grynųjų pinigų“, – tvirtina R. Mylė.

Apklausoje įvardyti pageidaujami privalumai savaime nereiškia, kad visos skaitmeninės kortelės ar su jomis susijusios paslaugos yra nemokamos. Tyrime pateikiama, ką gyventojai vertina, o ne konkrečių kortelių įkainių palyginimas.

Saugumą tarp svarbiausių naudų mini beveik penktadalis

Skaitmeninių kortelių saugumą kaip vieną svarbiausių privalumų išskyrė 18 proc. respondentų. Kitų apklaustųjų prioritetų sąraše šis aspektas atsidūrė žemiau.

Pasak R. Mylės, viena galimų priežasčių – vartotojai saugumą jau gali laikyti savaime suprantama mokėjimo paslaugos dalimi. Vis dėlto tai yra banko atstovės paaiškinimas: vien iš privalumų reitingavimo negalima spręsti, ar žmonės pasitiki skaitmeninėmis kortelėmis ir kiek išmano jų apsaugos priemones.

Banko atstovė atkreipia dėmesį į šiuolaikiniuose mokėjimo sprendimuose naudojamą biometrinį tapatybės patvirtinimą ir galimybę greitai užblokuoti kortelę programėlėje.

Taigi žemesnė saugumui tenkanti vieta tarp įvardytų privalumų nebūtinai reiškia, kad jis gyventojams nesvarbus. Apklausos atsakymuose labiau išryškėjo finansiniai ir praktiniai kortelės naudojimo aspektai.

Grynieji traukiasi iš kasdienybės, bet bankomatai tebėra reikalingi

Pranešime taip pat remiamasi Europos Centrinio Banko duomenimis: 2024 metais mokėjimai kortelėmis Lietuvoje sudarė apie 79 proc. visų negrynųjų atsiskaitymų. Šis rodiklis apibūdina mokėjimų struktūrą, todėl jo nereikėtų painioti su apklausos rezultatu apie korteles besirenkančių gyventojų dalį.

Nors, kaip nurodoma pranešime, bankomatų skaičius euro zonoje palaipsniui mažėja, poreikis naudotis jais išlieka. Tai matyti ir iš apklausos: nemokamą grynųjų išėmimą tarp svarbiausių skaitmeninės kortelės naudų paminėjo daugiau kaip keturi iš dešimties respondentų.

„Mokėjimų ateitis neabejotinai yra skaitmeninė, tačiau žmonės nori turėti pasirinkimą. Todėl svarbu užtikrinti ir patogius skaitmeninius sprendimus, ir prieinamą grynųjų pinigų infrastruktūrą“, – pažymi R. Mylė.

Apklausos rezultatai leidžia matyti dvi greta egzistuojančias nuostatas: kasdien atsiskaityti patogiau kortele ar išmaniuoju įrenginiu, tačiau prireikus turėti galimybę naudotis grynaisiais. Todėl nedidelė grynuosius kaip pagrindinę mokėjimo priemonę pasirenkančių gyventojų dalis dar nereiškia, kad jų prieinamumas tapo neaktualus.