Ląstelės susitelkė į naujas gyvas struktūras: kodėl mokslininkai kalba apie „trečiąją būseną“?

2026 m. išplitusi žinia remiasi kelių metų ląstelių tyrimais

Spalio 1 d. „Yahoo“ perspausdino pasakojimą apie mokslininkų tyrinėjamą „trečiąją būseną“ tarp gyvybės ir mirties. Jame aptariami jau paskelbti darbai: 2021 m. tyrimas su varlių embrionų ląstelėmis, 2024 m. publikuotas tyrimas su žmogaus ląstelėmis ir vėlesni šių gyvų struktūrų tyrimai.

Sąvoka siejama su klausimu, kas nutinka ląstelėms, kai jos atsiduria už įprastos organizmo aplinkos ribų. 2024 m. žurnale „Physiology“ paskelbtos apžvalgos autoriai Peteris A. Noble’as, Alexanderis Pozhitkovas ir jų kolegos nagrinėjo ląstelių bei audinių veiklą po organizmo mirties. Jie taip pat aptarė laboratorinius bandymus, kuriuose atskirtos gyvos ląstelės susitelkė į naujas daugialąstes struktūras.

Šiuose darbuose tiriami skirtingi biologiniai procesai. Vieni tyrimai stebi, kiek laiko ląstelės išlaiko veiklą po organizmo mirties, kiti – kaip jos elgiasi perkeltos į laboratorinę terpę. Ksenobotų ir antrobotų eksperimentai priklauso antrajai grupei.

Iš varlės embriono ląstelių išauginti ksenobotai judėjo blakstienėlėmis

2021 m. žurnale „Science Robotics“ paskelbtame tyrime mokslininkai paėmė afrikinės naginės varlės embriono ląsteles ir augino jas laboratorijoje. Jos susitelkė į mažas daugialąstes struktūras, pavadintas ksenobotais. Tyrėjai stebėjo, kaip šios struktūros juda skystyje.

Judėjimą sukėlė blakstienėlės – smulkios ląstelių paviršiaus ataugos. Varlės audinyje jos paprastai padeda judėti gleivėms, o ksenobotuose jų judesiai stūmė visą ląstelių telkinį. Tyrimo autoriai taip pat aprašė ksenobotų gebėjimą persitvarkyti po pažeidimo.

Ksenobotai buvo sudaryti iš gyvų ląstelių, paimtų iš embriono. Jas atskyrus ir pakeitus augimo sąlygas, susiformavo struktūros, kurių forma ir elgesys skyrėsi nuo pradinio audinio. Būtent šis ląstelių elgesys tapo vienu iš pavyzdžių vėlesnėse publikacijose apie biologinių formų įvairovę.

Iš žmogaus kvėpavimo takų ląstelių sukurti antrobotai veikė audinio kultūrą

Kitame tyrime mokslininkai panaudojo suaugusio žmogaus kvėpavimo takų ląsteles. Iš jų laboratorijoje susiformavo antrobotais pavadintos daugialąstės struktūros. Žurnale „Advanced Science“ publikuotame darbe nurodoma, kad jų skersmuo siekė nuo 30 iki 500 mikrometrų, o judėti joms taip pat padėjo blakstienėlės.

Tyrėjai antrobotus perkėlė ant laboratorijoje auginto žmogaus nervinių ląstelių sluoksnio, kuriame buvo padarytas įbrėžimas. Jie stebėjo, kaip antrobotų telkiniai veikė pažeistą vietą ir kaip joje užsivėrė tarpas. Eksperimento aplinka buvo ląstelių kultūra laboratoriniame inde.

2025 m. ta pati tyrimų kryptis papildyta darbu apie antrobotų gyvavimo ciklą. Mokslininkai tyrė, kaip jie formuojasi, bręsta, juda ir suyra. Mechaniškai pažeidę antrobotus, tyrėjai taip pat užfiksavo, kaip dalis jų per pirmąsias minutes atgavo ankstesnę formą.

Šie bandymai suteikė daugiau duomenų apie tai, kaip žmogaus ląstelės veikia susitelkusios į naują struktūrą. Tyrimų autoriai nagrinėja galimą tokių darinių panaudojimą audinių atkūrimo tyrimuose. Publikuoti rezultatai aprašo laboratorinius eksperimentus su ląstelėmis.

„Trečiosios būsenos“ sąvoka ir ląstelių sąmonės klausimas aptariami atskirai

P. A. Noble’o ir A. Pozhitkovo aptariama „trečioji būsena“ sieja du pastebėjimus: atskirų ląstelių veikla gali tęstis pasibaigus organizmo gyvybei, o pakeitus ląstelių aplinką, jos gali susitelkti į kitokios formos darinius. Ksenobotų ir antrobotų tyrimuose šis persitvarkymas vyko mokslininkų sudarytomis laboratorijos sąlygomis. Terminą autoriai naudoja biologiniams procesams aptarti.

Pasakojimuose apie šiuos tyrimus keliamas ir klausimas, ar ląstelių reakcijas į aplinką galima vadinti pažinimu arba sąmone. Mokslininkai šiuos žodžius vartoja nevienodai: reakcija į signalus, informacijos apdorojimas ir subjektyvi patirtis apibūdina skirtingus reiškinius. 2024 m. „EMBO Reports“ paskelbto kritinio straipsnio autoriai teigė, kad teorijai apie visų ląstelių sąmoningumą trūksta empirinių įrodymų.

Tolesniuose darbuose tyrėjai aiškinasi, kokios sąlygos lemia ląstelių susitelkimą, judėjimą ir reakciją į pažeidimą. Ksenobotų tyrimai prasidėjo nuo varlės embriono ląstelių, o antrobotų – nuo suaugusio žmogaus kvėpavimo takų ląstelių. Šie du pavyzdžiai leidžia lyginti, kaip skirtingos kilmės ląstelės elgiasi pakeitus jų aplinką.