Į Lietuvą – su tankais ir artilerija: aiškėja Vokietijos brigados perkėlimo grafikas

Iki kitų metų pabaigos brigada turėtų pasiekti visišką kovinę parengtį

Didžiausias Vokietijos brigados karių atvykimas į Lietuvą numatomas 2027 metų antrąjį pusmetį. Iki tų metų pabaigos šalyje turėtų būti dislokuota visišką kovinį pajėgumą pasiekusi brigada, o jos karių ir civilių skaičius išaugti iki beveik 5 tūkst.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, toks grafikas numatytas Vokietijos atstovų pristatytame brigados perkėlimo plano projekte. Galutinės detalės dar turės būti aptartos ir suderintos lapkritį vyksiančioje planavimo konferencijoje.

„Vokietijos brigada į Lietuvą bus perkelta laiku, laikomės aiškaus plano, iš savo pusės darome viską, kad neliktų jokių kliūčių šiam istoriškai svarbiam žingsniui“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Pasak ministro, dalis brigados karių jau tarnauja Lietuvoje, o jų skaičius nuosekliai didėja. KAM duomenimis, iki šių metų pabaigos po brigados vėliava šalyje turėtų tarnauti 2 tūkst. karių ir civilių. Iki 2027 metų pabaigos šį skaičių planuojama padidinti iki beveik 5 tūkst.

Brigados perkėlimo terminai remiasi Lietuvos ir Vokietijos bendru veiksmų planu, pasirašytu 2023 metų gruodį. Jame numatyta iki 2027 metų pabaigos užbaigti perkėlimą ir pasiekti visišką brigados kovinę parengtį.

Rūdninkuose tęsiamos statybos, Rukloje baigta logistikos aikštelė

Nuolatine Vokietijos brigados dislokacijos vieta taps Rūdninkų karinis poligonas. Čia kuriama infrastruktūra turės užtikrinti sąlygas atvykstančių karių tarnybai ir brigados veiklai.

Ministerijos teigimu, pirmojo infrastruktūros plėtros etapo darbai artėja prie pabaigos. Antrajame etape statomi pastatai, tiesiami inžineriniai tinklai ir įrengiama kita reikalinga infrastruktūra.

Pasirengimas priimti brigadą apima ir kitas Lietuvos vietoves. Rukloje jau baigta statyti nuolatinė logistikos aikštelė. Taip pat numatomi Aukštutinės Neries terasos darbai ir kitų logistikos objektų plėtra.

Infrastruktūros rengimas vyksta kartu su laipsnišku karių atvykimu. Lapkritį planuojama konferencija turėtų patikslinti perkėlimo organizavimą, tačiau pagrindinis tikslas išlieka tas pats – iki kitų metų pabaigos Lietuvoje turėti visiškai kovai pasirengusią Vokietijos brigadą.

A. Anušauskas: Lietuvą sustiprins ir atvykstanti kovinė technika

Parlamentaras, buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas laidoje „ELTA pokalbis“ pabrėžė, kad brigados reikšmę lemia ne vien karių skaičius. Kartu atvyksiantys dronai, tankai, artilerija, priešlėktuvinės gynybos priemonės ir logistiniai padaliniai, jo vertinimu, sustiprins Lietuvos gynybinius pajėgumus. Sąjungininkų buvimą šalyje politikas įvardijo kaip praktinę NATO kolektyvinės gynybos išraišką, kurios svarba išaugo Rusijai pradėjus agresiją prieš Ukrainą.

A. Anušauskas taip pat išskyrė Vokietijos patirtį valdant divizijas ir kitus didelius karinius junginius – ji svarbi Lietuvai kuriant savo diviziją, kurios operacinį pajėgumą planuojama pasiekti iki 2030 metų. Vis dėlto, jo teigimu, vien pastatų ir sandėlių neužtenka: būtina parengti žmones, gebančius valdyti modernią ginkluotę.

„Tačiau statyba dar nėra pajėgumas. Pajėgumą sukurs tie žmonės, kurie įsikurs tose kareivinėse, išmoks valdyti tą ginkluotę, kuri stovės boksuose. Tada ir bus pajėgumas“, – kalbėjo parlamentaras.

Karių vaikų mokykloms – daugiau kaip 56 mln. eurų

Ruošiamasi ir su šeimomis atvykstančių Vokietijos karių vaikų ugdymui. Vyriausybė dar rugpjūčio pabaigoje pritarė mokyklų Vilniuje ir Kaune statybos bei rekonstrukcijos finansavimui, kuriam numatyta 56,619 mln. eurų.

Vilniaus Drujos gatvėje planuojama pastatyti maždaug 500–600 mokinių skirtą mokyklą, o Kauno Verkių gatvėje rekonstruojama mokykla būtų pritaikyta maždaug 200 mokinių. Vilniaus mokyklos ir darželio statybai numatyta apie 45,869 mln. eurų, Kauno mokyklos rekonstrukcijai – apie 10,75 mln. eurų.

Finansavimas numatytas iš valstybės biudžeto ir valstybės vardu pasiskolintų lėšų. Jis apims projektavimą, statybas, rekonstrukciją, įrangą ir kitas projektų įgyvendinimo išlaidas. Vilniuje šiuo metu organizuojamas architektūrinis konkursas, Kaune vyksta rekonstrukcijos projektavimas.

Rekonstruotą mokyklą Kaune ketinama atidaryti 2028 metų rugsėjį, o naująją Vilniuje – ne vėliau kaip 2032 metais. Švietimo infrastruktūrą karių šeimoms Lietuva įsipareigojo užtikrinti pagal bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą su Vokietija.