Merginos pasakojimas atskleidžia, kaip linksma maudynė vos netapo tragedija
Prieš savaitę Palangoje kilo pavojinga situacija, kai dvidešimtmetė mergina iš Vilniaus, maudydamasi Baltijos jūroje kartu su savo tėvu, pateko į stiprią srovę. Pasak jos, viskas prasidėjo nuo nerūpestingos maudynės, tačiau netrukus situacija tapo kritiška.
„Niekaip negalėjome išplaukti į krantą dviese – su tėčiu. Plaukti mokame gerai. Taip nutiko, kad neįvertinome Baltijos jūros grėsmės ir linksmai besimaudant jūra mus nunešė toliau negu būtų saugu“, – sakė mergina.
Ji pasakojo, kad atsidūrė pavojingoje vietoje, kur susitinka srovės, ir bangos, vietoje to, kad neštų į krantą, vėl traukė gilyn. „Panika, vis senkančios jėgos, jūros gurkšniai ir oro trūkumas – rodės krantas netoli, bet jūra nepaleidžia ir blaškomės toje pačioje vietoje. Buvome netoli mirties“, – atviravo mergina.
Palangos meras džiaugiasi sėkminga įvykio pabaiga ir dėkoja už pilietiškumą
Pasak Palangos mero Šarūno Vaitkaus, įvykis nutiko pirmadienį, apie 17.30 val. paplūdimyje tarp Mėlynosios vėliavos ir „Žuvėdros“.
Pamačius, kad mergina nebegali savarankiškai pasiekti kranto, į vandenį nėrė tiek jos šeimos nariai, tiek aplinkiniai poilsiautojai.
„Į pagalbą merginai puolė tiek krante buvę šeimos nariai, tiek aplinkiniai žmonės – atsitiktiniai poilsiautojai, kurie parodė išskirtinį pilietiškumą ir žmogišką atjautą“, – sakė meras.[1]
Į įvykio vietą atvykę gelbėtojai prisijungė prie gelbėjimo ir netrukus mergina jau buvo krantinėje. Ji atsisakė medikų pagalbos ir paaiškino, kas nutiko. „Tokie veiksmai atspindi tikrąją bendruomeniškumo ir atsakomybės dvasią. Tai – tikroji, pilietiška Lietuva“, – pabrėžė Š. Vaitkus.
Gelbėjant kitus svarbiausia nepamiršti ir savo saugumo
Nors šįkart pavyko išvengti tragedijos, specialistai primena, kad bandant padėti skęstančiajam be patirties ar gelbėjimo įgūdžių, rizikuojama savo gyvybe.
Skęstantis žmogus, panikuodamas, gali instinktyviai įsikibti į gelbėtoją ir jį nugramzdinti. Todėl patariama pirmiausia šauktis pagalbos, kviesti gelbėtojus ir naudoti plūduriuojančius daiktus – gelbėjimo ratus, lentas ar net drabužius, kad skęstantysis galėtų įsikibti.
Vasaros sezono metu tokiose vietose kaip Palanga galėtų būti organizuojamos trumpos, vos 10–15 minučių trukmės paskaitėlės prie gelbėjimo stočių.
Jose poilsiautojams būtų aiškinama, kaip atpažinti pavojingas vietas jūroje, kaip elgtis, jei pagauna srovė, ir kokius pirmuosius veiksmus atlikti, jei šalia nėra profesionalų. Tokie veiksmai galėtų padėti išgelbėti gyvybes ir išvengti panašių pavojingų situacijų ateityje.
