Nuo 2026 metų didėjantis lengvatinis PVM reiškia brangesnius viešojo transporto bilietus dalyje Lietuvos
Nuo naujų metų pradžios Lietuvoje įsigaliojo sprendimas padidinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą nuo 9 iki 12 procentų. Šis pokytis paliečia ne tik apgyvendinimo ar kultūros paslaugas, bet ir keleivių vežimą reguliaraus susisiekimo maršrutais – tiek miestuose, tiek tarpmiestiniuose ar priemiestiniuose maršrutuose.
Finansų ministerijos aiškinimu, pernai 9 proc. lengvatinis PVM sudarė apie 8,3 proc. galutinės bilieto kainos. Tarifui padidėjus iki 12 proc., ši dalis išauga iki 10,7 proc., todėl, jei kiti veiksniai nesikeistų, bilietų kainos vidutiniškai padidėtų apie 2,8 procento. Ministerija pateikia ir konkretų pavyzdį: bilietas, kuris dabar kainuoja 26 eurus, nuo sausio galėtų kainuoti apie 26,72 euro.[1]
Nors pats PVM padidėjimas atrodo nedidelis, vežėjai ir savivaldybės pabrėžia, kad tai yra dar viena papildoma sąnaudų eilutė, kuri ilgainiui daro įtaką viešojo transporto finansiniam tvarumui.
Skirtingi miestai renkasi skirtingus sprendimus – Vilnius kainų nekeis, Kaunas – didina
Viešojo transporto bilietų brangimas nebus vienodas visoje šalyje. Kai kurios savivaldybės nusprendė PVM padidėjimo naštą prisiimti pačios, kitos – dalį jos perkelti keleiviams. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Judu“ informavo, kad bilietų kainos sostinėje nesikeis, nes jos jau anksčiau buvo patvirtintos kaip galutinės kainos su PVM.
Tuo metu Kaune nuo Naujųjų metų daliai keleivių bilietai kainuoja daugiau. Savivaldybės taryba nusprendė padidinti bilietų, perkamų grynaisiais ar banko kortele, kainą nuo 1 euro iki 1,5 euro. Brangs ir lengvatiniai bilietai, perkami iš vairuotojų. Toks sprendimas grindžiamas siekiu kompensuoti tiek PVM augimą, tiek papildomas išlaidas, atsiradusias dėl naujų lengvatų, įsigaliojusių šiais metais.[2]
Kartu Kaune siekiama skatinti keleivius bilietus įsigyti iš anksto – naudojantis „Žiogo“ kortele ar mobiliąja programėle, nes tokiu atveju kainos nesikeičia. Mieste taip pat įvestas vadinamasis „zuikio“ bilietas, leidžiantis be galiojančio bilieto važiavusiam keleiviui sumokėti 8 eurus ir tęsti kelionę be įprastos baudos.
Pokyčius pajus ir keliaujantieji tarpmiestiniais autobusais ar traukiniais. Vežėjai atvirai sako, kad visos PVM augimo naštos prisiimti negali. „Kautros“ atstovai nurodo, jog, pavyzdžiui, bilietas maršrutu Kaunas–Vilnius gali pabrangti iki maždaug 10 eurų. „LTG Link“ atstovai pažymi, kad labiausiai kainų augimą pajus keleiviai, perkantys bilietus paskutinę minutę.
Savivaldybės PVM didėjimą vadina iššūkiu, ypač mažėjant viešojo transporto keleivių skaičiui
Ne visos savivaldybės renkasi kelti kainas. Klaipėdos miesto savivaldybės įmonė „Klaipėdos keleivinis transportas“ pranešė, kad bilietų kainų didinti neplanuoja, nors PVM padidėjimas miestui kainuos apie 700 tūkst. eurų per metus.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis PVM tarifo augimą vadina rimtu išbandymu savivaldybėms, ypač toms, kur viešasis transportas gyventojams yra nemokamas. Pasak jo, nors tokia tvarka bus išlaikyta, augančios sąnaudos darys vis didesnį spaudimą vietos biudžetams.
Situaciją apsunkina ir tai, kad viešojo transporto keleivių skaičius pastaraisiais metais mažėja. Jei prieš šešerius metus metinis keleivių skaičius siekė apie 9 milijonus, dabar jis sumažėjęs iki maždaug 5 milijonų. Tai reiškia, kad viešasis transportas tampa vis brangesnis ne tik dėl mokesčių, bet ir dėl mažėjančių pajamų iš bilietų.
Todėl, nors PVM padidėjimas formaliai atrodo nedidelis, savivaldybėms ir vežėjams tai dar viena sudėtingos finansinės dėlionės dalis, kurios sprendimai skirtinguose miestuose jau dabar ima skirtis.
