Už turimą būstą mokėtų visi – net ir socialiai pažeidžiamos grupės
Trečiadienį Finansų ministerija pristatė naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektą, pagal kurį šis mokestis būtų taikomas nuo 40 tūkst. eurų vertės būsto vienam asmeniui, o šeimoms su trimis ir daugiau vaikų arba auginančioms neįgalų vaiką – nuo 50 tūkst. eurų.
Siūloma įvesti progresinį mokesčio tarifą: 0,1 proc. nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų, 0,2 proc. – iki 400 tūkst., 0,5 proc. – iki 600 tūkst., o viršijus šias sumas – 1 proc.[1]
Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, šis pasiūlymas yra kompromisinis ir nesudarys didelės naštos gyventojams. Pavyzdžiui, šeima su 250 tūkst. eurų vertės būstu per metus sumokėtų tik apie 85 eurus.
Be to, numatytos lengvatos, įskaitant 50 proc. nuolaidą pirmam būstui, o turtas iki 40 tūkst. eurų vienam asmeniui būtų neapmokestinamas. Pasak ministro, dėl šių lengvatų tikrai neapmokestinamas turtas prasidėtų tik nuo maždaug 90 tūkst. eurų šeimai.
Siūloma, kad šie pokyčiai įsigaliotų nuo 2026 metų pradžios, o tikslas – sušvelninti esamą mokesčių sistemą, kad ji būtų sąžiningesnė ir proporcingesnė. Skaičiuojama, kad naujas mokestis galėtų papildyti biudžetą apie 46 mln. eurų per metus.
Kiek tokiu atveju kasmet tektų susimokėti už būstą?
Jei dabar už 250 tūkst. eurų vertės būstą tenka sumokėti net 500 eurų per metus, tai pagal naują siūlymą ši suma sumažėtų iki 130 eurų (jei būste deklaruota gyvenamoji vieta)[2].
Įstatymo projekte numatyta, kad būstui, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, taikoma 50 proc. lengvata, o gausios ar neįgalius vaikus auginančios šeimos gautų net 75 proc. lengvatą.
Atsižvelgiant į Registrų centro planuojamą NT vertės padidėjimą net 80 proc. nuo 2026 m., kai kuriems gyventojams realus mokestis galimai liks panašus į dabartinį.
Taip pat įvedamas naujas 0,2 proc. mokestis komercinės paskirties turtui, skirtas Valstybės gynybos fondo pajamoms didinti. Be to, bus apmokestinama faktiškai nebaigta statyba ir apleistas turtas – jiems taikomas net iki 4 proc. tarifas.
Gerų naujienų yra ir tiems, kurie naudojasi šildymo kompensacija – jie nuo NT mokesčio bus atleisti. Nuo šiol deklaracijas gyventojams suformuos VMI, o mokestinės NT vertės bus peržiūrimos kas 3 metus, siekiant įtvirtinti labiau rinką atspindinčias sumas.
Tikimasi, kad šios pertvarkos į biudžetą kasmet atneš apie 106 mln. eurų – daugiau nei dvigubai, palyginti su dabartinėmis NT mokesčio pajamomis.
Finansų ministras ramina: šeimai, turinčiai 250 tūkst. eurų vertės būstą tai pridėtų tik 7 eurus per mėnesį
Mokesčių reformą pristatęs R. Šadžius tvirtino, kad įgyvendinus šį projektą, per kelerius metus biudžetą papildys net 600 mln. eurų[3].
Daugiausiai diskusijų kelia naujasis nekilnojamojo turto mokestis – nors kritikai baiminasi, kad jis smogs vidurinei klasei, ministras ramina: vidutinei šeimai, turinčiai 250 tūkst. vertės būstą, tai tesudarys apie 7 eurus per mėnesį.
Kartu siūloma pailginti mokestines atostogas naujoms įmonėms iki dvejų metų ir leisti investicijas nurašyti į sąnaudas iškart. Taip pat būtų peržiūrimos ir PVM lengvatos – knygoms jis mažėtų iki 5 proc., tačiau kultūros renginiams ar apgyvendinimui – augtų iki 12 proc. Iki 21 proc. PVM pakiltų ir centralizuotam šildymui.
R. Žemaitaitis žadėjo neskriausti socialiai jautrių asmenų grupių
Tuo tarpu dar savaitės pradžioje „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis žadėjo, esą naujai svarstomas visuotinis NT mokestis socialiai jautrių visuomenės grupių beveik nepaliestų – arba būtų taikomos lengvatos, arba šis mokestis nebūtų taikomas visai.
Politikas aiškiai pabrėžė, jog būtina apsaugoti žmones, kurie gyvena kukliau, gauna mažas pajamas ar augina vaikus. Jo nuomone, tai ne tik finansinis, bet ir moralinis valstybės įsipareigojimas savo piliečiams.
„Negalima užkrauti mokestinės naštos tiems, kurie jau dabar sunkiai verčiasi. Mes turime būti žmoniški – kalbame apie šeimas, apie pensininkus, apie neįgaliuosius. Jiems šis mokestis negali būti taikomas arba turi būti kuo mažesnis“, – tvirtino Žemaitaitis.
Jis taip pat pažymėjo, kad tai vienas iš nedaugelio klausimų, dėl kurio politinėse derybose jau pavyko rasti bendrą vardiklį.
Parlamentaro tvirtinimu, bet kokie bandymai apmokestinti šias grupes sulauktų visuomenės pasipriešinimo ir sukeltų dar didesnę įtampą valstybėje. Todėl, pasak politiko, svarbiausia dabar – priimti subalansuotą sprendimą, kuris nepažeistų socialinio teisingumo principų.
Visgi, nors iš pradžių buvo mėginama teigti, kad visuotinis NT mokestis esą reikalingas kaip vienas iš įrankių, padėsiančių surinkti lėšas, reikalingas krašto gynybai, jau dabar R. Žemaitaitis teigė, kad dalis šių pinigų būtų paskirstomi į… savivaldybių biudžetus.
