Minimalioji mėnesinė alga turi prisivyti VDU?
Lietuvos bankas pasėjo mintį, kad jau nuo ateinančių metų minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje galėtų pakilti ir dar aukščiau, taip pasiekdama 1 198 eurų prieš mokesčius ribą ir sudarytų 15,4 proc. augimą bei pasiektų 50 proc. VDU. Nors, kaip teigiama, toks padidėjimas esą paskatintų ekonomikos augimą ir BVP kilimą, kartu atneštų ir infliaciją bei dar didesnę naštą smulkiajam šalies verslui.
Pagal kuklesnius augimo variantus matyti, kad kilimas iki 1078 ar 1138 eurų leistų pasiekti mažesnį MMA ir VDU santykį, bet turėtų švelnesnį poveikį kainoms ir augimui.
Verslo bendruomenė vis garsiau kalba apie būtinybę peržiūrėti MMA nustatymo formulę. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis siūlo įvesti lankstesnius kriterijus – vertinti MMA pagal regionus, amžiaus grupes ar net kitas pajamas. Jo teigimu, dabartinė formulė prarado aktualumą, nes MMA augo greičiau nei produktyvumas. Panašią poziciją išsakė ir investuotojų atstovai, pabrėždami, kad esant ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiui, toks didelis MMA šuolis gali būti per daug rizikingas[1].
Tuo metu profesinės sąjungos laikosi pozicijos, kad MMA turi augti labiau. Jų atstovai primena, kad nuo 2017 metų MMA ir VDU santykis mažėja, o ankstesnės skaičiavimo tvarkos buvo darbuotojams palankesnės.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžė, kad minimali alga 2026-aisiais neabejotinai bus didinama, nes taryba yra sutarusi dėl tikslo MMA pakelti iki 50 proc. VDU. Nors sostinėje ir kituose didmiesčiuose šis santykis dar nesiekia pusės, daugelyje regionų jis jau viršija 50 proc., todėl sprendimai turės būti paremti ne tik skaičiais, bet ir politiniu susitarimu.
Tačiau už vidutinį atlyginimą dirbantys gyventojai piktinasi, kad kasmet kyla tik MMA ir jau sparčiai vejasi vidutinį darbo užmokestį, kuris dažniausiai yra mokamas už aukštesnius gebėjimus ir kvalifikaciją.
Nuo šių metų MMA „ant popieriaus“ perkopė 1 tūkst. eurų
Tuo tarpu nuo šių metų sausio 1-osios MMA Lietuvoje pakilo nuo 924 iki 1038 eurų neatskaičius mokesčių. Tai reiškia 114 eurų arba 12 proc. augimą, kuriam pritarė Vyriausybė, įvertinusi atnaujintas prognozes apie greitesnį nei tikėtasi vidutinio darbo užmokesčio augimą.
Po mokesčių MMA uždirbančio žmogaus pajamos dabar siekia apie 777 eurus – tai daugiau nei 2025 m. prognozuojama skurdo rizikos riba (732 eurai)[2].
Nors Trišalė taryba šiemet nesutarė dėl tikslaus MMA dydžio, Vyriausybė pasirinko sprendimą, artimą Lietuvos banko ir darbdavių siūlymams, tačiau šiek tiek dosnesnį – siekiant nuosekliai judėti link tikslo, kad MMA sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio per artimiausius dvejus metus.
Tai dar vienas žingsnis mažinant pajamų nelygybę, ypač tarp nekvalifikuotą darbą dirbančių žmonių, kurių Lietuvoje yra apie 25 tūkstančiai.
Didesnes pajamas Lietuvoje gauna vos 2 proc. gyventojų
Atlyginimų palyginimo platformos Manoalga.lt duomenimis, didžiausia Lietuvos dirbančiųjų dalis – apie 16 proc. – kas mėnesį gauna 1371–1670 eurų atlyginimą neatskaičius mokesčių. Šiek tiek didesnes pajamas (1671–1970 eurų) gauna apie 15 proc. darbuotojų, o 1071–1370 eurų uždirba dar 14 proc. gyventojų[3].
Tuo tarpu į aukštesnių pajamų kategoriją – virš 4371 eurų – patenka vos 2 proc. šalies dirbančiųjų.
Didžiausius atlyginimus dažniausiai gauna 35–44 metų žmonės – šioje grupėje vidutinis mėnesinis atlyginimas siekia 2168 eurus. Mažiausiai uždirba jaunesni nei 24 metų gyventojai, kurių vidutinės pajamos sudaro apie 1497 eurus. Nors apie lyčių lygybę kalbama vis garsiau, statistika vis dar rodo ryškų atotrūkį: Lietuvoje vyrai vidutiniškai uždirba 18,8 proc. daugiau nei moterys.
