Skaičiai atskleidė vakcinacijos paradoksą
Kas penktas Lietuvos gyventojas per pastaruosius penkerius metus bent kartą atsisakė rekomenduojamo skiepo, nors didžioji visuomenės dalis vakcinaciją vertina palankiai. Tokį paradoksą atskleidė Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atlikta apklausa.
Nors dauguma apklaustųjų pripažįsta, kad skiepai yra viena veiksmingiausių priemonių apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų ir jų sukeliamų komplikacijų, praktikoje dalis gyventojų vis dar renkasi nesiskiepyti. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad teigiamas požiūris į vakcinaciją ne visada virsta realiu sprendimu pasinaudoti rekomenduojamais skiepais[1].
Skiepais pasitiki dauguma, tačiau skeptikų vis dar netrūksta
Apklausos rezultatai rodo, kad vakcinaciją palankiai vertina beveik trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų. Tai leidžia teigti, kad pasitikėjimas skiepais šalyje išlieka gana aukštas. Nepaisant to, beveik penktadalis respondentų skiepus vertina neigiamai, o dalis apklaustųjų vis dar neturi aiškios nuomonės šiuo klausimu.
Tyrimas atskleidė ir kitą svarbią tendenciją – visuomenė yra gerai informuota apie rekomenduojamą vakcinaciją. Dauguma apklaustųjų žino, kad skiepai rekomenduojami ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, tačiau žinios ne visada lemia atitinkamą elgesį.
Daugiau nei penktadalis gyventojų pripažino, kad per pastaruosius penkerius metus bent kartą atsisakė rekomenduoto skiepo sau arba savo vaikui.
Baimė dėl šalutinio poveikio išlieka pagrindine kliūtimi
Apklausa parodė, kad dažniausia priežastis, dėl kurios gyventojai atsisako skiepų, yra baimė dėl galimo šalutinio poveikio. Taip pat nemaža dalis respondentų abejoja vakcinų veiksmingumu arba mano, kad skiepytis nėra būtina. Kiti įsitikinę, jog ligos, nuo kurių siūloma vakcinuotis, nėra pakankamai pavojingos, todėl papildoma apsauga jiems neatrodo reikalinga.
Dar viena problema – informacijos trūkumas. Beveik penktadalis apklaustųjų nurodė, kad prieš priimdami sprendimą neturėjo pakankamai informacijos apie siūlomą vakciną. Pasak VLK, tokias abejones dažnai sustiprina socialiniuose tinkluose ir kitose viešose erdvėse plintanti klaidinanti informacija.
Dėl to gyventojai raginami dėl vakcinacijos konsultuotis su šeimos gydytoju ar kitais sveikatos priežiūros specialistais ir sprendimus priimti remiantis mokslo įrodymais.
Daugiau žinių apie nemokamus skiepus, bet apsisprendimo vis dar trūksta
Tyrimas parodė ir teigiamų pokyčių – vis daugiau gyventojų žino apie galimybę rizikos grupėms nuo gripo pasiskiepyti nemokamai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Palyginti su praėjusiais metais, informuotų žmonių dalis pastebimai išaugo, o apie tokią galimybę negirdėjusių respondentų sumažėjo.
Vis dėlto geresnis informuotumas dar nereiškia didesnio aktyvumo. Artėjančiam rudens ir žiemos sezonui skiepytis nuo gripo planuoja tik kiek daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų. Daugiau nei trečdalis teigia to daryti neketinantys, o didžiausia dalis respondentų sako dar neapsisprendę.
VLK primena, kad nemokama gripo vakcina priklauso 65 metų ir vyresniems gyventojams, nėščiosioms, lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams, 2–7 metų vaikams, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams bei sveikatos mokslų studijų studentams, kurių praktika vyksta gydymo įstaigose. Dėl kompensuojamos vakcinacijos gyventojai turėtų kreiptis į savo gydymo įstaigą.
2026 metų gegužę atliktoje apklausoje dalyvavo 1 022 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Tyrimą VLK užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
