Europa žiemą pasitinka be energijos trūkumo grėsmės, bet su labai aukštų kainų rizika – Briuselis perspėja apie „skaudų“ sezoną

Europos Komisija nemato tiesioginės energijos tiekimo krizės, tačiau perspėja, kad kainos gali tapti pagrindine žiemos problema

Europos Sąjungai (ES) artėjanti 2026–2027 m. žiema neturėtų reikšti fizinio energijos trūkumo, tačiau aukštos dujų, naftos produktų ir elektros kainos gali tapti rimtu smūgiu namų ūkiams bei pramonei. Tokią poziciją rugsėjo 29 d. Dubline vykusiame neformaliame ES energetikos ministrų susitikime išsakė už energetiką ir būstą atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas.

Pasak D. Jørgenseno, dabartinė padėtis skiriasi nuo 2021–2022 m. energetikos krizės. Europos dujų tiekimo sistema tapo labiau diversifikuota, išaugo suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo pajėgumai, o bendras dujų vartojimas sumažėjo. Todėl Komisija šiuo metu nemato neišvengiamo fizinio tiekimo sutrikimo.

Tačiau energijos prieinamumas technine prasme dar nereiškia, kad žmonės galės už ją sumokėti. D. Jørgensenas pabrėžė, kad maždaug 50 mln. europiečių jau įprastomis sąlygomis susiduria su energetiniu skurdu arba negali tinkamai šildyti būsto.

Dėl to Komisijos dėmesys šią žiemą krypsta ne vien į tai, ar Europoje bus pakankamai dujų ir naftos produktų, bet ir į jų kainą namų ūkiams bei verslui.

Dyzelino tiekimas Europai kelia didesnį nerimą nei bendras naftos prieinamumas

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vykdomasis direktorius Fatihas Birolas Dubline atkreipė ypatingą dėmesį į dyzelino rinką. Europa didelę dalį dyzelino importuoja, todėl pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimai šį produktą veikia ypač stipriai.

Iki karo Artimuosiuose Rytuose per Hormūzo sąsiaurį keliavo maždaug penktadalis pasaulinės naftos prekybos. Konfliktui sutrikdžius šiuos srautus, pasaulinė naftos produktų rinka tapo gerokai įtemptesnė.

Situaciją komplikuoja ir tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) pastaraisiais mėnesiais tiekė maždaug pusę ES importuojamo dyzelino. Vašingtone svarstant galimus eksporto ribojimus, Europoje kilo papildomas susirūpinimas dėl žiemos kuro kainų.

Europos Komisijos vertinimu, fizinis naftos produktų tiekimas šiuo metu išlieka stabilus. Tačiau komercinės atsargos yra mažesnės už penkerių metų vidurkį, o Europos naftos perdirbimo gamyklos jau dirba beveik maksimaliu pajėgumu.

Tarptautinė energetikos agentūra dar turi didžiąją dalį strateginių naftos atsargų

2026 m. kovą 32 Tarptautinės energetikos agentūros valstybės narės priėmė precedento neturintį sprendimą rinkai skirti 400 mln. barelių naftos iš strateginių atsargų.

Tai buvo didžiausias koordinuotas rezervų panaudojimas agentūros istorijoje. Priemonė pasirinkta po to, kai karas Artimuosiuose Rytuose smarkiai sutrikdė naftos gamybą ir eksportą.

F. Birolas rugsėjo 29 d. teigė, kad panaudota maždaug penktadalis turėtų strateginių rezervų, todėl didžioji jų dalis vis dar lieka prieinama. Dar vienas koordinuotas atsargų panaudojimas būtų įmanomas, jeigu rinkos padėtis reikšmingai pablogėtų ir tam pritartų agentūros narės.

Vis dėlto TEA vadovas pabrėžė, kad naujas rezervų atvėrimas šiuo metu nėra svarbiausias agentūros darbotvarkės klausimas. Pirmiausia stebima, kaip keičiasi faktinis energijos tiekimas ir kainos.

Dujų saugyklos užpildytos mažiau nei ankstesniais metais, tačiau Komisija teigia, kad tiekimo saugumui to pakanka

Dar vienas jautrus klausimas yra Europos dujų saugyklos. Rugsėjo pabaigoje jų užpildymas išliko gerokai mažesnis nei prieš ankstesnes kelias žiemas.

Europos Komisija nuo pavasario laikosi pozicijos, kad maždaug 80 proc. saugyklų užpildymo esamomis sąlygomis turėtų pakakti 2026–2027 m. žiemos tiekimo saugumui. ES teisėje tebėra numatytas 90 proc. tikslas, tačiau valstybėms leidžiama pasinaudoti lankstumo mechanizmais ir nepalankiomis rinkos sąlygomis faktinį tikslą sumažinti.

Komisija baiminasi, kad, valstybėms desperatiškai mėginant vienu metu užpildyti saugyklas iki maksimalios ribos, pačios ES šalys galėtų dirbtinai padidinti paklausą ir dar labiau iškelti pasaulines dujų kainas.

D. Jørgensenas kartu perspėja, kad saugyklų negalima ištuštinti pernelyg smarkiai. Jeigu pavasarį jose liktų labai mažai dujų, Europa kitą vasarą būtų priversta dar agresyviau konkuruoti pasaulinėje SGD rinkoje ir galėtų patekti į pasikartojantį aukštų kainų ciklą.

Europos Komisija siūlo metams atidėti dalies metano taisyklių taikymą energijos importui

Siekdama sumažinti spaudimą energetikos rinkai, Europos Komisija ruošiasi pasiūlyti vieneriems metams atidėti dalies ES metano reglamento reikalavimų taikymą importuojamai energijai.

Pagal dabartinį reglamentą nuo 2027 m. importuotojams turėtų pradėti galioti papildomi reikalavimai, susiję su naftos, dujų ir anglies gavybos metu išmetamo metano stebėsena, ataskaitomis ir patikra.

D. Jørgensenas pabrėžė, kad siūlomas atidėjimas nėra planas atsisakyti metano mažinimo tikslų. Komisija ketina palikti pačius tikslus ir reikalavimus, tačiau suteikti importuotojams bei valstybėms papildomą laiką pasiruošti juos įgyvendinti.

Galutiniam pakeitimui reikėtų Europos Parlamento ir ES Tarybos pritarimo. Todėl rugsėjo pabaigoje tai dar yra Komisijos politinis pasiūlymas, o ne įsigaliojusi nauja taisyklė.

Emmanuelis Macronas ragina laikinai sušvelninti kai kurias degalų taisykles, kad Europos gamyklos galėtų pagaminti daugiau dyzelino

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Europos Komisijai taip pat pasiūlė laikinai suteikti daugiau lankstumo kai kurioms degalų gamybą reguliuojančioms taisyklėms.

Paryžiaus argumentas – Europos naftos perdirbimo gamykloms turėtų būti leista lengviau didinti dyzelino ir kitų reikalingų naftos produktų gamybą tuo metu, kai pasaulinė pasiūla yra ribota.

D. Jørgensenas šią iniciatyvą įvertino palankiai ir nurodė, kad Komisija nagrinėja įvairias galimybes didinti tiekimą bei mažinti kainų spaudimą.

Tačiau tokios laikinos priemonės kelia ir platesnį klausimą: kiek toli ES turėtų eiti, lengvindama iškastinio kuro naudojimo sąlygas, kartu oficialiai siekdama kuo greičiau mažinti priklausomybę nuo jo.

ES masto papildomo pelno mokesčio energetikos bendrovėms Komisija šiuo metu nesiūlo

2022 m. energetikos krizės metu Europos Sąjunga buvo įvedusi priemones, leidusias surinkti dalį energetikos bendrovių išskirtinių pajamų ir panaudoti jas vartotojų paramai.

Šį kartą D. Jørgensenas teigia, kad Komisija nesiūlys naujo bendro ES masto vadinamojo viršpelnių mokesčio.

Valstybės narės ir toliau gali nacionaliniu lygiu taikyti savo paramos, apmokestinimo ar kompensavimo schemas, jeigu jos atitinka ES teisę.

Komisija taip pat perspėja, kad energijos subsidijos turėtų būti laikinos ir tikslinės. Plačiu mastu subsidijuojant iškastinį kurą, būtų galima trumpam sumažinti vartotojų sąskaitas, tačiau kartu išlaikyti didelę priklausomybę nuo importuojamos naftos ir dujų.

Briuselis ragina mažinti elektros mokesčius, kad pereiti nuo dujų prie elektros apsimokėtų ir ekonomiškai

D. Jørgensenas ir F. Birolas išskyrė dar vieną Europos energetikos paradoksą – daugelyje valstybių elektra apmokestinama santykinai daugiau nei gamtinės dujos.

Tai apsunkina elektrifikaciją. Jeigu namų ūkiui šilumos siurbliu šildytis kainuoja brangiau nei dujiniu katilu, vien klimato politikos argumentų nepakanka vartotojui paskatinti keisti technologiją.

Tas pats galioja pramonei, kuriai reikia nuspręsti, ar investuoti į elektrines gamybos technologijas, ar toliau naudoti iškastinį kurą.

Komisija todėl siekia, kad valstybės peržiūrėtų energijos apmokestinimo struktūrą ir sumažintų situacijų, kai mokesčių sistema faktiškai suteikia ekonominį pranašumą dujoms ar naftos produktams prieš elektrą, skaičių.

Danas Jørgensenas siūlo dabartinę krizę spręsti dviem kryptimis – trumpalaike pagalba ir spartesniu importuojamo iškastinio kuro atsisakymu

Europos Komisijos strategija grindžiama dviem iš pirmo žvilgsnio prieštaringais veiksmais. Pirmasis – suteikti valstybėms daugiau lankstumo ir padėti apsaugoti vartotojus nuo artėjančios žiemos kainų šoko.

Antrasis – ne sulėtinti, o paspartinti atsinaujinančios energetikos, elektros tinklų, energijos kaupimo, elektrifikacijos ir efektyvumo projektus.

D. Jørgenseno vertinimu, dabartinė krizė dar kartą parodė, kad vien pakeisti rusiškas dujas ar naftą kitų valstybių iškastiniu kuru nepakanka. Kol Europa išlieka priklausoma nuo pasaulinių naftos ir dujų rinkų, geopolitiniai konfliktai kituose regionuose tiesiogiai veikia europiečių sąskaitas.

Todėl pagrindinė artėjančios žiemos rizika šiuo metu nėra scenarijus, kuriame Europoje fiziškai baigtųsi energija. Didesnė problema – ar milijonai namų ūkių ir energijai imlios įmonės galės ją įpirkti, jeigu pasaulinės kainos išliks aukštos.

Šaltiniai

„Euronews“. (2026). No energy shortage, but a painful winter looms for Europe, top EU energy leader warns. https://www.euronews.com/2026/09/29/no-energy-shortage-but-a-painful-winter-looms-for-europe-top-eu-energy-leader-warns SWOI media