Elektra per mėnesį pabrango 36 proc.: įvardijo, kas išaugino kainas

Elektros kaina šoktelėjo daugiau nei trečdaliu

Rugsėjis Lietuvos elektros rinkoje išsiskyrė ryškiu kainų šuoliu. Nors šalies elektrinės pačios patenkino didžiąją dalį elektros poreikio, didmeninė jos kaina per vieną mėnesį pakilo daugiau nei trečdaliu. Tuo pat metu gerokai pasikeitė ir gamybos struktūra – vėjo elektrinės generavo daugiau, o saulės elektrinių gamyba smuko.

Rugsėjį didmeninėje rinkoje elektra Lietuvoje vidutiniškai kainavo 109 eurus už megavatvalandę (MWh). Rugpjūtį jos kaina siekė 80 eurų už MWh, tad per mėnesį ji išaugo 36 proc.

Panaši tendencija vyravo ir kitose Baltijos šalyse. Latvijoje vidutinė kaina taip pat pasiekė 109 eurus už MWh ir buvo 36 proc. didesnė nei rugpjūtį. Estijoje elektra kainavo 75 eurus už MWh – jos kaina per mėnesį ūgtelėjo 27 proc.

Vis dėlto Baltijos šalyse elektra išliko pigesnė nei kai kuriose kitose Europos rinkose. Lenkijoje rugsėjo vidurkis siekė 150 eurų už MWh, o Vokietijoje – 145 eurus už MWh.

Kainas augino situacija už Lietuvos ribų

Kainų augimui įtakos turėjo keli vienu metu sutapę veiksniai. Skandinavijoje dėl remonto buvo sustabdyti keli branduolinės energetikos pajėgumai, Europoje kilo gamtinių dujų kainos, o dujų saugyklų užpildymas prieš prasidedant šildymo sezonui buvo mažesnis nei įprastai. Mėnesio pradžioje elektros prekybos galimybes papildomai ribojo dėl techninės priežiūros laikinai neveikusi „NordBalt“ jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos.

„Dėl remonto darbų elektros negamino branduolinės elektrinės Skandinavijoje: buvo sustabdytas didžiausias Europoje „Olkiluoto“ 1,6 gigavato (GW) galios blokas Suomijoje ir trys Švedijos branduoliniai generatoriai. Taip pat įtaką elektros kainai darė reikšmingai išaugusios gamtinių dujų kainos Europoje bei žemesnis nei įprastai Europos dujų saugyklų užpildymas prieš šildymo sezono pradžią“, – teigė „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas.

Rugsėjį dujų kaina Lietuvoje perkopė 80 eurų už MWh ribą. Toks lygis šalyje nebuvo fiksuotas ketverius metus.

Vėjo elektrinės pagamino daugiau nei pusę elektros

Elektros suvartojimas Lietuvoje rugsėjį augo. Šalies poreikis siekė maždaug 1,1 TWh ir buvo 7 proc. didesnis nei rugpjūtį.

Lietuvos elektrinės per mėnesį pagamino 939 GWh elektros – 1 proc. daugiau nei mėnesiu anksčiau. Tokios gamybos pakako padengti 85 proc. šalies elektros poreikio.

Didžiausia gamybos dalis teko vėjo energetikai. Vėjo elektrinės rugsėjį pagamino 510 GWh elektros, kai rugpjūtį – 384 GWh. Taigi jų generacija per mėnesį išaugo trečdaliu, o vėjo energija sudarė 54 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros.

Saulės energetikos rezultatai buvo priešingi. Saulės elektrinių gamyba nuo 365 GWh rugpjūtį sumažėjo iki 237 GWh rugsėjį, arba 35 proc. Nepaisant kritimo, jos pagamino ketvirtadalį visos šalies elektros.

Sudėjus vėjo ir saulės elektrinių rezultatus, šie du atsinaujinančios energetikos šaltiniai per mėnesį preliminariai pagamino 747 GWh elektros. Hidroelektrinėms teko 70 GWh, šiluminėms elektrinėms – 63 GWh, kitoms elektrinėms – dar 60 GWh.

Mažėjo ir importas, ir eksportas

Rugsėjį Lietuva iš užsienio gavo 353 GWh elektros – 9 proc. mažiau nei rugpjūtį. Pagrindine importo kryptimi išliko Švedija, iš kurios atkeliavo 51 proc. visos importuotos elektros. Dar 42 proc. gauta iš Latvijos, o likusius 7 proc. sudarė importas iš Lenkijos.

Mažėjo ir iš Lietuvos išvežamos elektros kiekis. Eksportas, palyginti su rugpjūčiu, susitraukė 15 proc. ir siekė 208 GWh.

Didžiausia eksportuotos elektros dalis teko Lenkijai – į ją nukreipta beveik pusė viso kiekio. Latvijai teko 30 proc., Švedijai – 22 proc. Lietuvos elektros eksporto.