D. Šakalienė: net ir merginoms numatomas šaukimas atlikti karinę tarnybą
Kalbama apie biudžeto krašto apsaugai didinimą. Tačiau nepaisant užmojo jį didinti iki 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet, diskutuojama, ar Lietuva taps saugesne, – o galbūt tai mitas ir brangiai atsieisiantis muilo burbulas. Taip pat numatyta, jog profesinės tarnybos karių laipsniškai didės nuo 13,5 tūkst. šiemet iki 15,5 tūkst. 2030-aisiais[1]. Iš viso į pratybas ir mokymus per metus pašaukiamų rezervo karių ketinama didinti nuo 3,81 tūkst. iki 5,9 tūkstančio. Šiuo metu Lietuvos kariuomenė tarnauja beveik 12 tūkst. profesinės karo tarnybos karių.
Tiesa, gvildenama ne tik biudžeto skirstymo dilema. Diskutuojama ir apie profesionalių karių trūkumą. Kai kuriuos neramina, jog pasiturinčių ar tam tikrą statusą užimančių tėvų vaikai galbūt turi galimybę išvengti šaukimo tarnauti. Tačiau krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė net ir šioje vietoje turi sprendimą. Anot pastarosios, kadangi Lietuvai stinga reikiamos infrastruktūros ir skaičiaus asmenų, ateityje tiek vaikinų, tiek ir merginų šaukimas atlikti privalomą karinę tarnybą gali būti neišvengiamas.
Visgi, kaip ir ateities peizaže šmėžuojantis šaukimas į kariuomenę, nusitaikęs į silpnąją lytį, taip ir tankų gavimas tik po kelerių metų gali iliustruoti ateitį, kuri niekada neateis…
Teks apkarpyti biudžetą, skirtą socialinėms reikmėms?
Diskutuojama ir apie tai, kas yra patriotiškumas: ar tai mojavimas proginėmis vėliavėlėmis, o galbūt – mitingų slopinimas bei cenzūra, pastebima tam tikruose naujienų kanaluose bei priešingą retoriką skleidžiančiuose socialinių tinklų įrašuose. Kalbama ir apie švietimo sistemos šalyje suragėjimą – kai vienu iš prioritetų laikoma ne jaunoji karta, bet tam tikra galios forma. Kitaip tariant, kvestionuojama, ar ribojant biudžetą socialinėms reikmėms, iš tiesų padidės tautos saugumas; galiausiai, ar gerinant vieną, nebus nuskriaudžiamas kitas. Juk tam tikri atvejai rodo, kad taip buvo jau ne kartą.
Prieš 10 metų Rusijai įsiveržus į Ukrainą, sąjungininkai nustatė 2 proc. BVP gynybos išlaidų tikslą[2]. Jį 2023 metais viršijo 10 šalių. Tarp šalių, kurių išlaidos gynybai dar birželio mėnesį nesiekė 2 proc. nuo BVP, buvo Kroatija, Portugalija, Italija, Kanada, Belgija, Liuksemburgas, Slovėnija bei Ispanija.
Tačiau internautai šnabždasi:
„Biudžeto išlaidos gynybai didėja dėl to, kad dabar labai gera proga praplauti pinigus prisidengiant gerais ketinimais”, – rėžia jie.
G. Nausėda biudžeto krašto apsaugai didinimą įvardija NATO standartu
Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad šiuo metu kariuomenė turi jau daugiau kaip pusę išvystyto planuojamos divizijos pajėgumo[3].
„Sakyčiau, šiai dienai turime daugiau negu pusę pajėgumo, nes Lietuvos kariuomenės divizija yra kuriama pačios kariuomenės pagrindu. (…) Dabar iki 2030 metų reikia užpildyti pagal planus“, – teigė R. Vaikšnoras.
Anot pastarojo, dauguma reikalingų resursų yra susiję su šios divizijos „sunkinimu“. Tai viena iš paskatų įsigyti tankų, vikšrinių pėstininkų kovos mašinų ir kitos papildomos artilerijos. Tiesa, antradienį Rukloje oficialiai įsteigta Pirmoji Lietuvos kariuomenės divizija. Ją tikimasi išvystyti iki 2030-ųjų.
77 primena, jog dar 2023 m. gegužę Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Divizija kuriama jau egzistuojančių sausumos pajėgų „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir rezervinės brigados „Aukštaitija“ pagrindu bei juos remiančių vienetų, priskiriamų iš Karinių oro pajėgų, Karo policijos, Mokymų ir doktrinų, Logistikos valdybų bei kitų padalinių. Visgi įspėjama, kad steigiama divizija iki 2030 metų negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo. Situacija neva pasikeis ir gyventojai bus apsaugoti tik vienu atveju: pasitelkus finansavimo krašto apsaugai didinimą.
Kita vertus, Lietuvos prezidentas bemaž pionieriškam šalies žingsniui, taip sakant, jau spėjo pritaikyti atitinkamą „prakalbą“. Jis sako, esą atkūrę Lietuvos kariuomenės diviziją perėjome prie NATO standartų[4].
„Šios progos laukėme ne vieną dešimtmetį. Atkūrę Lietuvos nepriklausomybę, kantriai, dalinys po dalinio, formavome ir stiprinome savo kariuomenę. Perėjome prie NATO standartų ir sklandžiai įsiliejome į Aljanso gretas. Pagaliau galime žengti dar vieną žingsnį. Siekdami spartesnės modernizacijos, didesnės kovinės galios ir geresnės sąveikos su NATO sąjungininkais, atkuriame nacionalinę diviziją“, – antradienį Rukloje kalbėjo G. Nausėda.
„Kai geopolitinės aplinkybės yra tokios, nelabai galime sau leisti ilgų, lėtų, biurokratinių procesų. Tiek situacija Rusijos kare prieš Ukrainą yra komplikuota ir neina geryn, tą labai gerai suprantame. Tiek ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) fokusas į kitą regioną nei Europa rodo, kad mums reikėtų susirūpinti greičiau ir intensyviau“, – replikavo D. Šakalienė.
Lietuvoje iki 2030 m. visiškai įkurti siekiamai Pirmajai kariuomenės divizijai vadovaus brigados generolas Aurelijus Alasauskas.
2025 m. valstybės biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,1 mlrd. eurų
Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino 2025 metų valstybės biudžetą. Juo remiantis, krašto apsaugos ministerijos finansavimas, įskaitant Gynybos fondą, viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. BVP[5]. Biudžete numatytas 800 mln. eurų skolinimosi limito padidinimas gynybai, leisiantis padidinti finansavimą iki 3,5 proc. BVP. Svarbu pažymėti, kad 2025 m. valstybės biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,1 mlrd. eurų.
Verdant diskusijoms, kur iki 2030-ųjų rasti ženkliai daugiau lėšų gynybos finansavimui, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog būsimi mokestiniai pakeitimai nebus tiesiogiai susiję su pajamomis krašto apsaugai didinti[6]. Anot politiko, mokestinės peržiūros siūlymus, artimiausiu metu išdiskutuotus koalicijoje, Vyriausybė į Seimą turėtų atnešti iki pavasario sesijos, kovo 10 d.
Tačiau, lyg to būtų maža, paaiškėjo, kad pareiškimai apie nuo ateinančių metų ketinamus skirti 5-6 proc. nuo BVP krašto gynybai – ne pats „blogiausias“ scenarijus Gerovės valstybės ateities paveiksle. Mat 1,5 proc. iš šios sąskaitos ketinama skirti visuomenės informavimui. Neva visuomenės informavimas ir gynyba – tos pačios obels vaisiai. Kultūros ministerija pritariamai linksi galva, pretenduodama į 1,5 proc. nuo BVP.
Žinoma, jog prieš tai buvusi valdžia pareiškė kitokią nuomonę. Jie tikino, kad 3,5 proc. nuo BVP gynybai – pakankama suma. Suabejojus krašto apsaugos ministerijos veikimo skaidrumu, deramasi dėl audito. Nepaisant G. Nausėdos teiginio, esą mokesčiai gyventojams dėl minėtos priežasties nekils, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas šios galimybės neatmeta.
Vis dėlto, tarpusavyje sunkiai koreliuojančiuos idėjos lietuvių nebestebina… Viena iš tokių plačiajame sąraše – kontroversiškai vertinami Vilniaus mero užmojai platinti Nerį. Tautiečiai nevengia svarstyti, kur gali „išplaukti“ jų pinigai – kartu su upe ar nauja reaktyvine artilerija.
