Dalis iš gynybai skiriamo finansavimo keliaus Kultūros ministerijai?
Skambūs pareiškimai apie jau nuo ateinančių metų ketinamus skirti 5-6 proc. nuo BVP krašto gynybai dar nėra pats „blogiausias“ scenarijus Lietuvai. Mat dabar „netikėtai“ paaiškėjo, kad 1,5 proc. iš šios sąskaitos ketinama skirti… visuomenės informavimui.
LRT rengiamoje laidoje „Savaitė“ su žurnaliste Nemira Pumprickaite pasirodęs naujasis kultūros ministras Šarūnas Birutis rėžė iš peties – pasirodo, kad visų 6 proc. nuo BVP krašto gynybai ir neprireiks, nes 1,5 proc. iš jų ketinama finansuoti kultūros sektorių. Ką turi bendro gynyba ir kultūra? Visgi, vėliau ministras pasitikslina – kultūra tai – visuomenės informavimas.
„(…) Ir tie 5-6 procentai, aš tikrai manau, kad iš jų gali būti bent pusantro procento skiriama visuomenės informavimui. Ir tai bus gynyba“, – rėžė Š. Birutis[1].
Pasiteirautas apie tai, ar buvo gerai suprasta, jog Kultūros ministerija išties ketina pretenduoti į tą 1,5 proc. nuo BVP, Š. Birutis tik patikino norintis įrodyti visiems, kad tai yra „gynybos dalis“.
Tiesa, skandalingiausia dalis ne ši – o tai, kad dar visai neseniai jau nuėjusi valdžia sutarusi dėl gynybos prioritetų, aiškiai deklaravo, kad 3,5 proc. nuo BVP gynybai esą yra pakankama suma, kad iki 2030-ųjų būtų sukurta Lietuvos divizija, iki 2027 metų priimta Vokietijos brigada ir, kiek buvo suplanuota įgyvendintas visuotinis gynybos principas.
„Tačiau vos praėjus dviem mėnesiams po rinkimų, naujoji valdžia staiga praneša, kad reikės jau ne 3,5 proc., o net 6 proc. BVP gynybai. Kas nutiko? Kodėl toks staigus pokytis? Aiškių atsakymų kol kas nėra.“ – svarstė „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Pasiūlė lėšas skirti visuomenės informavimui, bet kam tiksliai – neaišku
Prasitaręs apie 1,5 proc., reikalingus visuomenės informavimui iš 6 proc. nuo BVP, kurie bus skiriami krašto gynybai, Š. Birutis negalėjo patikslinti, kaip ir kam konkrečiai šios lėšos turėtų nugulti. Anot ministro, svarbiausia idėja – o po to jau ir atsakymų ieškojimas.
„(…) Čia yra visa strategija, prie kurios reikia dirbti. Čia per vieną dieną mes su jumis, kaip sakant, nenuspręsime, kaip teisingai juos panaudoti. Tam reikalingi žmonės, tam reikalinga…“ – teigė ministras[2].
Tiesa, kol kas jokios subrandintos idėjos čia ir nėra – Š. Birutis patikino, kad viskas dar tik kūrimo procese, mat iki šiol to esą niekas nedaręs – bent jau tame lygmenyje, kuriame turėtų.
Buvęs kultūros ministras S. Kairys įsitikinęs, kad audituoti LRT nėra ko
Tuo tarpu, net ir gaunant aiškių signalų apie tai, jog kai kuriose ministerijose išties būtų įdomu atlikti auditą, Š. Biručio pirmtakas, S. Kairys įsitikinęs, kad visa tai – vardan keršto[3].
S. Kairio požiūriu, „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio užmojai audituoti visuomeninį transliuotoją LRT yra ne kas kita kaip siekis „diskredituoti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos žiniasklaidą“.
„Ir tai yra labai pavojinga matant grėsmes, kylančias demokratijoms tiek mūsų regione, tiek visoje Europoje“, – rėžė eksministras.
„Kultūros ministras, kuris tiesiogiai atsako už informacijos politiką, vos ne pirmuoju svarbiausiu savo darbu įvardino Medijų rėmimo fondo auditą. Pastebėsiu, jog Šarūno Biručio pagrindinis raiškos šaltinis iki tampant ministru, kitaip tariant, iki tampant atsakingu už žiniasklaidos ir valstybės santykio vystymą, buvo „Respublika“, – pridūrė S. Kairys.
S. Kairys įsitikinęs, kad valstybinėse žiniasklaidos priemonėse atliktas auditas… nustumtų Lietuvą į tiesiai į Pasaulio žiniasklaidos laisvės indekso apačią, kur esą galėtume atsidurti „tarp labai abejotinos reputacijos kaimynų“. Tačiau kaip savaime atliktas auditas mus nustumtų greta Rusijos ir Baltarusijos, taip ir liko neaišku – gal bijoma, kad išties bus nustatyta, jog nacionalinis transliuotojas neveikia taip jau visai nepriklausomai?
Auditą ketinama atlikti ir KAM – D. Šakalienė tam nemato kliūčių
Tačiau krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė tokiuose užmojuose teigė nieko bloga nematanti, ir auditus jos šiuo metu valdomoje ministerijoje būtų galima atlikti nors ir kasdien.
„Skaidrumas krašto apsaugos sistemoje – vienas mano kadencijos prioritetų. Dirbama kartu su STT ir kitomis institucijomis tam, kad tai būtų užtikrinta. Visos papildomos skaidrumui padidinti skirtos iniciatyvos – irgi sveikintinos“, – teigė D. Šakalienė[4].
Visgi, poreikio auditui teigė nematantis NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, kuris dar praėjusią savaitę prasitarė, kad gynybos finansavimo didinimas iki 5-6 proc. nuo BVP iš tiesų gyventojams gali smogti mokestiniu pavidalu. Anot jo, ir taip auditai krašto apsaugos sistemoje inicijuojami nuolat.
77.lt primena, kad prieš kelias savaites prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė apie planą didinti krašto apsaugos finansavimą iki 5–6 % nuo BVP pradedant nuo kitų metų iki 2030 m., siekiant pilnos kariuomenės divizijos pajėgumų. Jo Ekscelencija tikino, kad mokesčiai gyventojams nekils, tačiau Seimo NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas neatmeta finansinių pokyčių tikimybės.
Paaiškėjo ir tai, kad nors ir užmojai dideli, tačiau kol kas nėra aišku, iš kur bus paimti šie pinigai. Savo ruožtu karo ministrė D. Šakalienė pasiūlė ieškoti ES finansavimo šaltinių. Visgi, tiek D. Šakalienė, tiek jos pirmtakas Laurynas Kasčiūnas įsitikinę – kariauti reikia tvariai ir ekonomiškai.
