Susitikimas Vašingtone be rezultatų: Danija tiki, kad JAV toliau sieks perimti Grenlandiją
Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas sausio 14 dieną pareiškė, kad po susitikimo Baltuosiuose rūmuose Danija ir Jungtinės Valstijos išlieka prie „esminio nesutarimo“ dėl Grenlandijos. Jis nurodė, kad derybos su JAV viceprezidentu JD Vance’u ir valstybės sekretoriumi Marco Rubio buvo atviros, tačiau neišsprendė pagrindinių skirtumų.
Susitikime taip pat dalyvavo Grenlandijos užsienio reikalų ministrė Vivian Motzfeldt. Pokalbis truko trumpiau nei valandą ir baigėsi be viešo oficialaus pranešimo. Po derybų L. L. Rasmussenas pranešė, kad abi pusės sutarė steigti aukšto lygio darbo grupę, kuri nagrinės JAV saugumo interesus, „kartu gerbiant Danijos Karalystės raudonąsias linijas“.
Jis teigė, kad Danija aiškiai pasakė, jog JAV interesas perimti Grenlandijos kontrolę yra nepriimtinas. Pasak ministro, JAV prezidentas ir toliau turi „norą užkariauti Grenlandiją“, o Danijos pozicija šiuo klausimu buvo išdėstyta „labai, labai aiškiai“ – tai nėra Danijos Karalystės interesas.
Grenlandijos ir Danijos pareigūnai viešai pabrėžia, kad teritorija nenori tapti JAV dalimi
Dar prieš derybas Vašingtone Grenlandijos užsienio reikalų ministrė Vivian Motzfeldt atvykusi į JAV pareiškė: „Grenlandija nenori būti nei valdoma, nei priklausyti, nei būti Jungtinių Valstijų dalimi. Mes renkamės Grenlandiją, kurią žinome šiandien – kaip Danijos Karalystės dalį.“
Dieną prieš susitikimą Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas Kopenhagoje taip pat pareiškė, kad Grenlandija „nenori būti valdoma Jungtinių Valstijų“, „nenori būti Jungtinių Valstijų dalimi“ ir „nebus Jungtinių Valstijų dalis“. Jis pridūrė, kad teritorija ketina likti Danijos Karalystės ir NATO sudėtyje.
Į šiuos pareiškimus JAV prezidentas Donaldas Trumpas reagavo sausio 13 dieną. Komentuodamas žurnalistams, jis sakė: „Na, tai jų problema. Aš su juo nesutinku. Nežinau, kas jis toks, nieko apie jį nežinau, bet tai jam bus didelė problema.“
D. Trumpas tęsia viešą spaudimą, o Danija ir sąjungininkai stiprina karinį buvimą Arktyje
Sausio 14 dieną Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė, kad „Jungtinėms Valstijoms Grenlandija reikalinga nacionalinio saugumo tikslais. Tai yra gyvybiškai svarbu „Auksiniam kupolui“, kurį mes statome. NATO turėtų mums padėti tai pasiekti. JEI MES TO NEPASIEKSIME, TAI PADARYS RUSIJA ARBA KINIJA, O TAIP NETURI NUTIKTI! Kariniu požiūriu, be didžiulės Jungtinių Valstijų galios, kurią didžiąja dalimi sukūriau per savo pirmąją kadenciją ir dabar keliu į naują, dar aukštesnį lygį, NATO nebūtų veiksminga jėga ar atgrasymo priemonė – netgi toli gražu! Jie tai žino, ir aš taip pat. NATO tampa kur kas galingesnė ir veiksmingesnė, kai Grenlandija yra Jungtinių Valstijų rankose.“
Anksčiau, sausio 11 dieną, paklaustas, ar Grenlandija galėtų pasiūlyti kokį nors susitarimą, D. Trumpas žurnalistams sakė: „Taip paprasčiau. Bet vienaip ar kitaip mes turėsime Grenlandiją.“
Tuo pat metu Danija ir Grenlandija didina karinį buvimą Arktyje. Pranešta, kad 2026 metais planuojamos Danijos vadovaujamos NATO pratybos, o Švedijos pajėgos jau atvyko į Grenlandiją ir turėtų dalyvauti karinėse veiklose. Nurodoma, kad jokių karinių veiksmų neįvyko, o Europos lyderiai perspėjo, jog bet koks bandymas perimti Grenlandiją pakenktų NATO.
Kai kurie analitikai ir buvę JAV pareigūnai derybų būdu galimą Grenlandijos perėmimą vertina 500–700 mlrd. JAV dolerių suma. NBC nurodo, kad 700 mlrd. dolerių įvertis buvo apskaičiuotas planavimo tikslais ir viršytų daugiau nei pusę metinio JAV Gynybos departamento biudžeto.
