D. Trumpas atmetė Irano pasiūlymą atverti Hormūzo sąsiaurį: Teheranas reikalauja panaikinti blokadą ir naftos sankcijas

Iranas pasiūlė per savaitę atverti svarbiausią pasaulio naftos transportavimo kelią, tačiau D. Trumpas pareiškė, kad susitarimo sąlygos nepriimtinos

JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjo 26 dieną atmetė Irano pasiūlymą per 7 dienas atverti Hormūzo sąsiaurį ir atnaujinti derybas dėl branduolinės programos. Kalbėdamas su žurnalistais prie Baltųjų rūmų, prieš išvykdamas į Tenesį, prezidentas patvirtino, kad Teherano pateiktas planas jo netenkina.

„Atmetu jų pasiūlymą. Jie nori susitarti dėl sąsiaurio atvėrimo, nes labai smarkiai pralaimi“, – pareiškė D. Trumpas. Jis pridūrė mėgstantis sudaryti susitarimus, tačiau šis konkretus pasiūlymas Jungtinėms Valstijoms nepriimtinas.

Iranas savo planą perdavė per Kataro tarpininkus Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu Niujorke. Pagal jį Vašingtonas turėtų panaikinti Irano uostų karinę blokadą, sušvelninti naftos eksporto sankcijas ir sutikti su paliaubomis, apimančiomis ir kitus Artimųjų Rytų konfliktus. Mainais Teheranas įsipareigotų atkurti įprastą laivybą Hormūzo sąsiauryje ir pradėti derybas dėl ilgalaikio susitarimo.

Sprendimas svarbus pasaulinei ekonomikai. Iki vasarį prasidėjusio JAV ir Izraelio karo prieš Iraną per Hormūzo sąsiaurį buvo transportuojama maždaug penktadalis pasaulyje suvartojamos naftos. Smarkiai sumažėjus laivybai, išaugo energijos kainos, tanklaivių draudimo ir transportavimo sąnaudos, o Persijos įlankos valstybės priverstos ieškoti alternatyvių eksporto maršrutų.

Septynių dienų plane Iranas reikalavo penkių nuolaidų, o branduolines derybas siūlė pradėti tik pabaigoje

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi rugsėjo 25 dieną Niujorke paaiškino, kaip turėtų veikti Teherano pasiūlytas susitarimas. Jo teigimu, planas iš esmės atkartoja birželį pasirašytą JAV ir Irano supratimo memorandumą, tačiau gerokai sutrumpina įsipareigojimų įgyvendinimo laiką. Ankstesniame susitarime galutiniam sprendimui buvo numatyta 60 dienų, o naujajame plane svarbiausi veiksmai turėtų būti atlikti per savaitę.

Pagal viešai paskelbtą pasiūlymą Iranas reikalavo nutraukti JAV karinę jo uostų blokadą, panaikinti arba sustabdyti sankcijas Irano naftos pardavimams, atlaisvinti įšaldytas Irano lėšas ir užtikrinti paliaubas regione, įskaitant Libaną. Platesnėje Irano pasiūlymo versijoje taip pat minimas Jemenas. „Al Jazeera“ skelbia, kad derybose kalbama apie maždaug 12 mlrd. JAV dolerių įšaldytų Irano aktyvų. Tai yra Teherano siūlomos sąlygos, kurioms Vašingtonas nėra pritaręs.

A. Araghchi išdėstyta seka numato, kad pirmieji įsipareigojimai būtų įvykdyti per 4–5 dienas. Šeštąją dieną būtų atkurtas normalus laivų judėjimas Hormūzo sąsiauryje, o septintąją prasidėtų derybos dėl galutinio susitarimo, įskaitant Irano branduolinę programą. Taigi pasiūlymas nesuteiktų Jungtinėms Valstijoms išankstinių Irano branduolinės programos apribojimo garantijų – dėl jų būtų deramasi jau po pirmųjų ekonominių ir karinių nuolaidų.

Vašingtonas ir Teheranas nesutaria dėl pagrindinio klausimo: kas turi nusileisti pirmas?

JAV ir Irano pozicijų skirtumą galima nusakyti gana paprastai. Iranas siūlo pirmiausia sumažinti karinį bei ekonominį spaudimą, atverti Hormūzo sąsiaurį ir tuomet derėtis dėl branduolinės programos. D. Trumpo administracija siekia, kad Teheranas įsipareigotų dėl branduolinės programos dar prieš suteikiant pagrindines nuolaidas.

Vašingtonas taip pat ginčija Irano teisę spręsti, kokiomis sąlygomis prekybiniai laivai gali plaukti sąsiauriu. Anot „Axios“ šaltinių, amerikiečių derybininkai Irano atstovams pareiškė, kad Teheranas nekontroliuoja Hormūzo sąsiaurio ir negali reikalauti atlygio už jo atvėrimą. Iranas savo ruožtu teigia, kad laivybos apribojimai susiję su JAV ir Izraelio kariniais veiksmais bei amerikiečių vykdoma Irano uostų blokada.

Birželį jau buvo pasiektas susitarimas nutraukti karo veiksmus ir atnaujinti derybas, tačiau jis žlugo per kelias dienas. Būtent ši patirtis dabar didina abiejų pusių nepasitikėjimą. Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas rugsėjo 26 dieną „Al Jazeera“ teigė, kad Teheranas nebepasitiki amerikiečių pažadais, nes ankstesnes derybas lydėjo nauji kariniai smūgiai ir sankcijos.

D. Trumpas paskelbė Hormūzo sąsiaurio nuotrauką su užrašu „Trump Strait“

Prieš viešai atmesdamas Irano pasiūlymą, D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė Hormūzo sąsiaurio atvaizdą, kuriame jis buvo pervadintas „Trump Strait“ – Trumpo sąsiauriu.

Tai buvo simbolinis prezidento pareiškimas, o ne oficialus geografinio pavadinimo pakeitimas. Hormūzo sąsiaurio pavadinimas išlieka nepakitęs, o JAV prezidentas neturi vienašalių įgaliojimų pervadinti tarptautinį vandens kelią tarp Irano ir Omano.

Vis dėlto publikacija atspindi vieną svarbiausių Vašingtono pozicijos elementų. JAV siekia užtikrinti laivybą sąsiauryje nesutikdamos su Irano reikalavimu pripažinti jo teisę kontroliuoti tranzito sąlygas. Šis nesutarimas turi reikšmės ir būsimam Persijos įlankos saugumo modeliui, nes net pasibaigus dabartiniam karui prekybiniai laivai turės toliau naudotis tuo pačiu siauru vandens keliu.

JAV siūlo 10 mlrd. dolerių fondą naftos infrastruktūrai ir alternatyviems maršrutams

Vašingtonas ieško ir ilgalaikio sprendimo, kuris sumažintų priklausomybę nuo Hormūzo sąsiaurio. „Financial Times“ bei „The Wall Street Journal“ rugsėjo 22 dieną paskelbė apie JAV administracijos rengiamą investicinę iniciatyvą „Partnership for Allied Construction & Trust“ (PACT).

Pagal pateiktą projektą JAV skirtų 5 mlrd. dolerių, o dar 5 mlrd. būtų siekiama pritraukti iš Artimųjų Rytų partnerių. Tarp potencialių dalyvių minimos Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Bahreinas, Kuveitas, Omanas, Irakas ir Jordanija.

Pinigai būtų naudojami karo pažeistai energetikos infrastruktūrai atkurti, naujiems naftotiekiams ir alternatyviems transportavimo maršrutams plėtoti. Platesnė investicijų programa ateityje galėtų viršyti 50 mlrd. dolerių, jeigu prie jos prisidėtų valstybiniai investiciniai fondai ir privatus kapitalas.

Tačiau šis projektas kol kas yra pasiūlymas. Nauji naftotiekiai negali būti pastatyti per kelias savaites, o esami alternatyvūs maršrutai taip pat susiduria su karinėmis grėsmėmis. Saudo Arabijos infrastruktūra ir naftos eksporto terminalai prie Raudonosios jūros jau tapo išpuolių taikiniais, todėl vien transporto krypties pakeitimas savaime neužtikrina saugaus naftos tiekimo.

JAV žiniasklaida praneša apie galimus naujus smūgius Iranui po lapkričio rinkimų

Dar prieš viešą D. Trumpo pareiškimą „The Wall Street Journal“, remdamasis JAV pareigūnais, paskelbė, kad prezidentas atmetė Irano pasiūlymą dėl septynių dienų paliaubų ir svarsto galimybę atnaujinti bombardavimo kampaniją po lapkritį vyksiančių JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimų.

Tai nėra oficialiai paskelbtas naujos karinės operacijos grafikas. Informacija pateikta remiantis anoniminiais pareigūnais, o pats D. Trumpas rugsėjo 26 dieną, viešai atmesdamas pasiūlymą, konkrečios naujų smūgių datos nenurodė.

Buvęs Izraelio karinės žvalgybos pareigūnas Danny Citrinowiczius, dabar dirbantis Izraelio nacionalinio saugumo studijų institute, komentavo, kad Vašingtonas gali manyti, jog laikas veikia jo naudai: išlaikyti ekonominį spaudimą iki lapkričio, išvengti naujo plataus masto karinio konflikto prieš rinkimus ir po jų iš naujo įvertinti situaciją. Tai eksperto pateiktas galimos strategijos aiškinimas, o ne patvirtintas Baltųjų rūmų sprendimas.

Tarptautinės krizių grupės Irano programos vadovas Ali Vaezas atkreipė dėmesį į kitą aplinkybę. Jo vertinimu, Irano pasiūlymas politiškai patrauklus D. Trumpui, nes galėtų sumažinti energijos kainas ir padėti užbaigti užsitęsusį karą prieš rinkimus. Tačiau kartu jis atkurtų dalį birželio susitarimo sąlygų, kurias Vašingtonas dabar laiko nepakankamomis.

Rugsėjo 27 dieną D. Trumpas pranešė apie naujas derybas: Irano pasiūlymas atmestas, tačiau diplomatinis dialogas tęsiasi

Sekmadienį, rugsėjo 27 dieną, pasirodė svarbi nauja aplinkybė. Praėjus parai po Irano pasiūlymo atmetimo, D. Trumpas telefonu „Axios“ žurnalistui Barakui Ravidui pareiškė, kad tikisi naujų JAV ir Irano derybų jau ateinančią savaitę.

Prezidentas pakartojo, kad Teheranas siekia susitarimo, tačiau siūlo tokias sąlygas, kurios Vašingtono nebetenkina. Paklaustas apie galimybę atnaujinti smūgius Iranui, jis atsakė nuolat svarstantis tokią galimybę.

Pasak „Axios“, Kataro tarpininkai per savaitgalį toliau derino galimus kompromisinius susitarimo teksto pakeitimus. Naujas netiesioginių derybų etapas galėtų prasidėti jau rugsėjo 28 dieną. Jame vėl galėtų dalyvauti JAV prezidento pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.

Iranas savo ruožtu rugsėjo 27 dieną pranešė, kad vis dar laukia oficialaus JAV atsakymo per tarpininkus. A. Araghchi pabrėžė, kad Teherano sąlygos dėl Hormūzo atvėrimo išlieka nepakitusios ir konfliktas gali būti išspręstas derybomis.

Taigi D. Trumpo sprendimas atmetė konkrečią Irano septynių dienų plano redakciją, tačiau derybos nenutrauktos. Pagrindinis nesutarimas išlieka: Vašingtonas pirmiausia siekia branduolinių nuolaidų, o Teheranas reikalauja panaikinti karinę blokadą ir ekonominius apribojimus.

Šaltiniai

„Reuters“ / „Al-Monitor“. Trevor Hunnicutt, Parisa Hafezi, Menna AlaaElDin. (2026). Trump rejects Iranian proposal to open Hormuz and end fighting. https://www.al-monitor.com/originals/2026/09/trump-rejects-iranian-proposal-open-hormuz-and-end-fighting

„Associated Press“ / „Los Angeles Times“. Cara Anna. (2026). Trump rejects Iran’s proposal to reopen the Strait of Hormuz. https://www.latimes.com/world-nation/story/2026-09-26/trump-rejects-irans-proposal-to-reopen-strait-of-hormuz

„Axios“. Barak Ravid. (2026). Trump says he rejected the latest Iranian proposal. https://www.axios.com/2026/09/26/trump-iran-un-proposal