Bisfenolis A maisto pakuotėse: ES uždrausta medžiaga dar kurį laiką išliks kai kuriuose konservuose

Bisfenolio A draudimas jau galioja, tačiau kai kurioms konservų pakuotėms paliktas pereinamasis laikotarpis

Europos Sąjungoje bisfenolio A, geriau žinomo kaip BPA, naudojimas su maistu besiliečiančiose medžiagose iš esmės uždraustas nuo 2025 m. sausio 20 d. Draudimas apima plastiką, lakus ir dangas, klijus, gumą, silikonus, jonitines dervas bei kai kurias spausdinimo medžiagas.

Bendrasis 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis daugumai gaminių baigėsi 2026 m. liepos 20 d. Tačiau tam tikroms pakuotėms nustatyta ilgesnė išimtis – iki 2028 m. sausio 20 d. Ji taikoma kai kurių konservuotų vaisių, daržovių ir žuvininkystės produktų vienkartinėms pakuotėms bei tam tikroms metalinėms pakuotėms.

Iki 2028 m. teisėtai rinkai pateiktos tuščios pakuotės dar galės būti pripildytos maisto per papildomus 12 mėnesių. Jau supakuotas maistas galės būti parduodamas, kol išseks teisėtai pagamintos atsargos. Todėl produktų pakuočių, kurių gamyboje BPA buvo panaudotas pagal pereinamąsias taisykles, prekyboje galima matyti ir vėliau.

BPA ilgą laiką naudotas skardinių dangoms, nes apsaugo metalą nuo kontakto su maistu

Bisfenolis A yra sintetinė medžiaga, ilgą laiką naudota polikarbonatinių plastikų ir epoksidinių dervų gamyboje. Maisto pramonėje viena svarbiausių jo panaudojimo sričių buvo metalinių skardinių vidinės apsauginės dangos.

Tokios dangos neleidžia maistui tiesiogiai liestis su metalu, mažina koroziją ir padeda išlaikyti produkto kokybę bei ilgą galiojimo laiką. Tačiau iš su maistu besiliečiančių medžiagų nedideli cheminių junginių kiekiai gali migruoti į produktą.

BPA jau anksčiau buvo ribojamas kai kuriuose jautrioms vartotojų grupėms skirtuose gaminiuose. Naujoji ES tvarka išplečia apribojimą į gerokai platesnį maisto pakuočių, gėrimų talpų ir kitų su maistu besiliečiančių gaminių ratą.

EFSA leistiną ilgalaikio BPA poveikio ribą sumažino 20 000 kartų

Dabartinio draudimo pagrindas – 2023 m. Europos maisto saugos tarnybos atliktas rizikos vertinimas. EFSA peržiūrėjo naujus mokslinius duomenis ir padarė išvadą, kad su maistu gaunamas BPA kiekis gali kelti susirūpinimą visų amžiaus grupių vartotojų sveikatai.

Vertinant ilgalaikį poveikį daug dėmesio skirta imuninei sistemai. EFSA nustatė naują toleruotiną paros suvartojimo normą – 0,2 nanogramo BPA vienam kūno masės kilogramui per dieną. Ankstesnė laikinoji norma buvo 4 mikrogramai kilogramui per dieną. Nauja riba yra 20 000 kartų mažesnė.

Toleruotina paros norma nėra apsinuodijimo slenkstis. Tai ilgalaikio poveikio vertinimo dydis, naudojamas nustatant, kokį medžiagos kiekį žmogus galėtų gauti kasdien ilgą laiką be numatomo žalingo poveikio. Būtent toks reikšmingas EFSA vertinimo pasikeitimas tapo vienu pagrindinių platesnio draudimo argumentų.

Kai kuriems konservams daugiau laiko suteikta todėl, kad jų apsaugines dangas techniškai sudėtinga greitai pakeisti

Ilgesnė išimtis tam tikroms konservų pakuotėms nereiškia, kad jose naudojamas BPA laikomas saugesniu. Pereinamasis laikotarpis susijęs su technologiniais maisto pakuočių reikalavimais.

Rūgštūs vaisiai ir daržovės, žuvies produktai bei kitas ilgai laikomas maistas gali stipriai veikti metalinę pakuotę. Jos vidinė danga turi išlikti stabili per visą produkto galiojimo laiką, apsaugoti metalą nuo korozijos ir pati nesukelti naujų cheminių ar mikrobiologinių problemų.

Naują dangą reikia išbandyti su konkrečiomis maisto produktų grupėmis, o ilgai galiojančių konservų atsparumo bandymai gali užtrukti. Be to, vaisių, daržovių ir žuvies perdirbimas yra sezoniškas, todėl staigus tinkamų pakuočių trūkumas galėtų paveikti gamybą ir didinti maisto švaistymą.

Dėl šių priežasčių daliai pakuočių suteiktas papildomas pereinamasis laikotarpis, per kurį gamintojai turi pereiti prie BPA nenaudojančių alternatyvų.

Užrašas „BPA free“ reiškia tik BPA nebuvimą, bet ne visų bisfenolių pašalinimą

Ant gertuvių, maisto dėžučių ir kitų gaminių dažnai galima pamatyti ženklinimą „BPA free“. Jis reiškia, kad gaminyje nenaudotas būtent bisfenolis A, tačiau nebūtinai patvirtina, kad nėra kitų tos pačios cheminių medžiagų grupės junginių.

Vienas iš galimų BPA pakaitalų yra bisfenolis S, arba BPS. Pagal Europos Komisijos gaires ir VMVT išaiškinimą BPS naudojimui tam tikromis sąlygomis kol kas taikoma nustatyta konkreti migracijos ribinė vertė.

Tai nereiškia, kad visi BPA pakaitalai automatiškai yra pavojingi. Jie vertinami atskirai pagal turimus toksikologinius duomenis. Tačiau naujasis ES reglamentas apima ir kitus bisfenolius bei jų darinius, jeigu jie pagal ES klasifikaciją pripažįstami kancerogeniniais, mutageniniais, toksiškais reprodukcijai ar endokrininę sistemą ardančiais junginiais.

Todėl „BPA free“ yra gana siauras teiginys apie vieną konkrečią medžiagą, o ne visos pakuotės cheminės saugos sertifikatas.

Iš konservų etiketės paprastai neįmanoma nustatyti, ar skardinės dangoje naudotas BPA

Įprastas maisto produkto sudedamųjų dalių sąrašas aprašo tai, kas yra pačiame maiste, tačiau neprivalo nurodyti visos skardinės lako, klijų ar kitų pakuotės sluoksnių cheminės sudėties.

Todėl pirkėjas, paėmęs konservų skardinę nuo lentynos, dažniausiai negalės vien iš etiketės nustatyti, ar jos apsauginėje dangoje anksčiau buvo naudojamas BPA. Informacija apie pakuotės atitiktį perduodama gamybos ir tiekimo grandinėje bei turi būti prieinama kontrolės institucijoms.

Naujasis reglamentas numato atitikties dokumentus su maistu besiliečiančioms medžiagoms ir gaminiams. Lietuvoje jų kontrolę vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios patikrinimuose jau vertinamas BPA ir kitų reglamentuojamų bisfenolių naudojimas.

Vartotojui tai reiškia, kad maisto saugos kontrolė šiuo atveju didžiąja dalimi vyksta ne per papildomą informaciją prie produkto kainos etiketės, bet per gamintojų dokumentaciją, tiekimo grandinės kontrolę ir laboratorinius tyrimus.

BPA draudimas apima gerokai daugiau nei konservų skardines

Nors daugiausia dėmesio sulaukia konservai, naujojo reguliavimo taikymo sritis yra platesnė. Jis apima įvairius plastikinius gaminius, klijus, kaučiuką, jonitines dervas, spausdinimo medžiagas, silikonus, lakus ir dangas, skirtas sąlyčiui su maistu.

Todėl pokyčiai aktualūs ir daugkartinėms gėrimų talpoms, tam tikriems virtuvės reikmenims, maisto gamybos įrangai bei kitoms su maistu besiliečiančioms priemonėms.

Reglamentas kartu numato konkrečias išimtis ir specialias taisykles atskiroms medžiagoms ar pramoninei įrangai, kai alternatyvos techniškai dar nepritaikytos. Šios išimtys yra apibrėžtos konkrečiai ir nėra bendras leidimas toliau naudoti BPA visose senesnio tipo pakuotėse.

ES pasirinktas modelis reiškia laipsnišką BPA pašalinimą iš maisto grandinės: bendras draudimas jau galioja, o likę pereinamieji laikotarpiai skirti konkrečioms technologinėms išimtims užbaigti.

Šaltiniai