- Nuogalių šokio spektaklio „AURA 32“ Lietuvoje tęsinys – jau šį rudenį
- Jautriausias visuomenės sluoksnis – vaikai – turėtų būti apsaugoti nuo Vakarų pasaulio mados keisti lytį
- Už valstybės ir visuomenės interesus, pasirodo, daug svarbiau švęsti nuogus kūnus
Nuogalių šokio spektaklio „AURA 32“ Lietuvoje tęsinys – jau šį rudenį
Gali būti, jog šių laikų žmonės didžiuojasi varvančiomis smegenimis, vedami kunkuliuojančio adrenalino bei karingo pasaulietinio fono, žadančio palaužti dvasią, tūkstantmečius tarnavusias vertybes ir bendravimo modelius. Tokių idėjų iniciatoriai žino, kuriuos taškus stimuliuoti vardan norimo rezultato.
Prieš 2 metus Lietuvoje vykusiame tarptautiniame šokių festivalyje „AURA 32“ didelio pasisekimo sulaukė šokio spektaklis, kuriame atlikėjai, žiūrovai ir kolektyvas turėjo būti visiškai nuogi[1]. Šiais metais festivalio organizatoriai juda ta pačia trajektorija, ruošdamiesi spalio mėnesį vyksiančiam renginiui, vengrų choreografei Martai Ladjanski išrengsiant ne tik pasirodymo dalyvius, bet ir po vienais triusikais paliksiant žiūrovus[2].
Nepaisant to, jog „vakariniai vėjai“ nejučia tampa savi, Gerovės valstybei juos priimant palankiai, dalis tautiečių vis dar stebisi naujų normų sklaidos būdu, pasireiškiančiu skirtingomis (nuogų užpakalių) formomis ir smalsumo atmainomis: pradedant rugsėjo 30-ąją startuosiančiu BDSM renginiu, neva lavinsiančiu seksualinius įgūdžius svetimų žmonių akivaizdoje, baigiant „AURA 32“ festivaliu, kaip teigiama, „iškelsiančiu galybę svarbių klausimų, susijusių su nuogumu scenoje bei už jos ribų“[3]. Supratote teisingai: kam tie drabužiai ir ilgaamžes vertybes atspindintys paistalai; radikalumas šių laikų pasaulyje pasirengęs paaugliui prieš nosį pamataruoti krūtine ir kilogramą obuolių išmainyti į paglostymus.
Organizatoriai praneša, kad sumanymas kviesti žiūrovus stebėti spektaklį nuogiems, prisijungiant prie menininkų scenoje, yra ne kas kita, o įgūdžių plėtojimas (visgi, nelabai aišku, kokių – susilaikymo, kompleksų pašalinimo ar demonų išvarymo). Neeiliniai įspūdžiai duoda beveik metų garantiją, jog tą pačią minutę tapsite šiuolaikiškas, nes tik lūzeriai palieka intymų gyvenimą už durų, dar lievesniems tuo tarpu po sijonu dėvint apatinius.
Nors senoliai, puoselėję amžinąsias vertybes, vartosi kape, malonu prisiminti, ką reiškia „atvira erdvė“ jų kalboje. Kadaise tai buvo kavos puodelis jaukioje bohemiško stiliaus kavinėje ir susibėgimas gamtos prieglobstyje, šiuos įpročius, deja, pamažu keičiant į antrankius ant mylimosios riešų, virves ant meilužių kaklų, nuogų žmonių plakatus prie stadionų ir genderizmo vadovėlius ant ketvirtokų suolų.
Kažkas galiausiai privalės prisiimti atsakomybę už tai, link ko krypsta šalies kultūra bei kokį paveikslą piešia laisvamaniškumą propaguojanti visuomenė, besivaikanti pasaulietinių aidų. Šiuos vaisius galimai skins ne kas kitas, bet Gen Z karta – pernelyg laisva ir nesąlygota, deja, bet nežinanti, kaip nenueiti klystkeliais.
Jautriausias visuomenės sluoksnis – vaikai – turėtų būti apsaugoti nuo Vakarų pasaulio mados keisti lytį
Tąkart „AURA 32“ pasirodymas susilaukė tokio publikos dėmesio ir pasisekimo, kad patekti į šią retą patirtį Kauno dramos teatre bilietų neužteko visiems norintiems. Augant projekto poreikiui, o taip pat didinant jo pasiekiamumą įvairiais rinkodaros triukais, unikali patirtis šįsyk persikels į Vilnių.
Nežinia ar dėl to, jog žmonės yra išsiilgę „tarpuvartę“ skalaujančių vėjų, ar pavargę nuo rūškanų namiškių veidų, dalis jų, pamatę reklamą, neria į šią patirtį stačia galva. Vis dėlto, baiminasi, jog dėl šių pokyčių tempo, biuruose žmonės greitu metu vaikščios be kelnių, o auklėtojos darželyje vaikysis BDSM madų.
Apmaudu, tačiau stereotipai kadaise tarnavo kaip atsakomybės kompasas. Šiandien tradicijos – bemaž nykstanti rūšis.
Naujoje realybėje bandoma primesti, neva normalu išsinerti iš odos, tapatumui tampant didžia problema. Tačiau su ideologija, kurią bruka Vakarų pasaulis, ir su mada keisti lytį, gali būti, jog esame persekiojami žmonių žalojimo, o ne gelbėjimo doktrinos. Medalio pusių, kaip ir kiekvienoje situacijoje, yra ne viena. Tačiau neabejojama, kad jautriausias visuomenės sluoksnis – vaikai – turėtų būti palikti mokyklos suole bei žaidimų aikštelėje. Deja, situacija yra kitokia.
Gyvenimo įgūdžių programos atšaukimo posėdžiai kol kas užsibaigė tuoj, jog lytiškumo temos iš ugdymo nebuvo išbrauktos, nepaisant to, kad tėvai iš esmės turi konstitucinę teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus; užregistruotos tik įstatymo pataisos, įtvirtinančios, jog už „spalvotą propagandą“ darželiuose ir mokyklose būtų skiriamos administracinės baudos iki 1 000 eurų.
Už valstybės ir visuomenės interesus, pasirodo, daug svarbiau švęsti nuogus kūnus
Grėsmių pasaulyje – ne viena, nuogiems kūnams ir ideologiniams pranašams išstumiant tai, kas žmogiška ir vertinga.
Tik pagalvokime: kiek objektyvi mintis, kad AURA 32“ programoje bent vienam iš dalyvių kils nešvanki idėja, šalia jo sėdint gražiai nuogai panelei[4][5]? Galbūt skambios frazės kelia susidomėjimą, tačiau projektai, siūlantys be gėdos „švęsti savo kūną“, veda į labirintus, kurių pakampiuose stovi tie patys negarbingi olimpinių žaidynių pranašai; pedofilai-kunigai, jau po kelerių metų grįžtantys į bažnyčią ir dalijantys vaikams eucharistijas; bei spektaklių su dviem gėjais priešakyje autoriai.
Ko gero, dalis žmonių pagrįstai mano, esą tautiškumas ir kiekvieno žmogaus identitetas kabo ant plauko. Tiesa, vis dar laikosi tik dėl tautiečių, kurie bando apeliuoti valstybės ir visuomenės interesus.
