Lietuviai suvartoja vis daugiau mėsos
Pastaruoju metu Europos Sąjungoje (ES) vis dažniau aidint diskusijoms dėl per didelio mėsos vartojimo ir jos taršos aplinkai, tuo susirūpino ir Lietuva. Mat jau ir čia esą fiksuotas „per didelis“ gyvūninės kilmės produktų suvartojimas.
Kaip skelbiama, per pastaruosius du dešimtmečius lietuvių mitybos įpročiai stipriai pasikeitė. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, vienam gyventojui tenkantis mėsos ir jos produktų suvartojimas išaugo nuo 71 iki 101 kilogramo per metus. Tai rodo, kad mėsa Lietuvoje išlieka viena svarbiausių kasdienio raciono dalių.
Vis dėlto Europoje vis dažniau keliami klausimai ne tik apie mitybos įpročius, bet ir apie jų poveikį aplinkai. Amsterdamas tapo pirmuoju Europos miestu, nusprendusiu uždrausti mėsos reklamą savivaldybės valdomose viešosiose erdvėse. Toks sprendimas priimtas kartu su iškastinio kuro reklamos ribojimais, siekiant mažinti taršių produktų matomumą[1].
Nevyriausybinės organizacijos „Augalyn“ vadovė Meda Šermukšnė teigia, kad kalbama ne apie draudimą vartoti mėsą, o apie reklamos įtaką visuomenės pasirinkimams. Pasak jos, viešojoje erdvėje nuolat matomi produktai ilgainiui tampa įprasta ir savaime suprantama kasdienybės dalimi, todėl reklamos ribojimai gali prisidėti prie vartojimo įpročių pokyčių.
Vietoje mėsos siūlo rinktis alternatyvas?
Lietuvos specialistai rekomenduoja riboti raudonos mėsos vartojimą ir dažniau rinktis alternatyvius baltymų šaltinius, pavyzdžiui, žuvį ar ankštinius produktus. Tačiau šiandien diskusijos apie mitybą esą vis dažniau vyksta ne tik sveikatos, bet ir klimato kaitos kontekste.
Žaliųjų finansų instituto vadovas Audrius Šilgalis pabrėžia, kad gyvulininkystė visame pasaulyje laikoma viena iš sričių, darančių reikšmingą poveikį aplinkai. Tarptautinių organizacijų ir mokslinių tyrimų duomenimis, ši industrija prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, biologinės įvairovės nykimo bei didelio vandens sunaudojimo. Dėl to kai kurios valstybės ir miestai ieško būdų skatinti mažesnį gyvūninės kilmės produktų vartojimą.
Tuo pačiu ryškėja ir naujos visuomenės tendencijos. 2025 metų apklausa parodė, kad žmonių, save laikančių fleksitarais, vegetarais, veganais ar pesketarais, dalis per trejus metus daugiau nei padvigubėjo. Be to, maždaug trečdalis apklaustųjų teigė jau sumažinę mėsos vartojimą arba bandę tai padaryti, o tai esą rodo augantį dėmesį maisto pasirinkimų poveikiui aplinkai ir klimatui.
Kopenhagoje nuaidėjo siūlymai dėl mėsos ribojimų senjorams
Tuo tarpu Kopenhagoje kilo aštrios diskusijos po siūlymų riboti jautienos kiekį valstybiniuose globos namuose gyvenantiems senjorams. Pagal naujas klimato gaires jiems būtų leidžiama suvartoti vos 80 gramų jautienos per savaitę. Kritikos sulaukė žaliųjų politikės Birgitte Kehler Holst pareiškimas, kad prie klimato tikslų turi prisidėti ir vyresnio amžiaus žmonės.
Oponentai tokius siūlymus pavadino nepagarbiais senjorams ir abejojo, ar tokie ribojimai realiai prisidėtų prie klimato krizės sprendimo. Nors politikė vėliau atsiprašė dėl savo komentarų, pačios pozicijos nepakeitė.
Tuo metu Europos Sąjungoje stiprėja raginimai mažinti paramą mėsos ir pieno sektoriui bei daugiau investuoti į augalinį maistą. Organizacijos „Foodrise“ duomenimis, didžioji dalis ES žemės ūkio subsidijų vis dar atitenka gyvulininkystei, nors būtent ši sritis laikoma viena svarbiausių klimato kaitos priežasčių. Aplinkosaugininkai savo ruožtu ragina ES parengti augalinio maisto veiksmų planą ir skatinti ūkininkus pereiti prie tvaresnės gamybos.
