Perspėjimas telefone sukėlė daugiau klausimų nei atsakymų
Trečiadienio rytą dalis Lietuvos gyventojų pirmą kartą savo telefonuose išvydo tai, ką iki šiol matydavo tik karo vaizduose iš Ukrainos – perspėjimą apie oro pavojų. Vieniems tai buvo trumpas trikdis darbo dienoje, kitiems – rimtas priminimas, kad įtampa regione jau seniai nebėra tik televizijos naujienų tema.
Vilnietė Kristina pasakoja, kad perspėjimą apie galimą oro pavojų perskaitė stovėdama viešojo transporto stotelėje. Anot jos, žinutė telefone ragino skubėti į priedangas, tačiau tuo metu ji suprato net nežinanti, kur tokios vietos yra.
„Telefonas pradėjo garsiai kaukti, visi aplink iš karto puolė žiūrėti ekranų. Vieni juokavo, kiti atrodė išsigandę. O aš stovėjau ir supratau, kad net nežinau, kur man dabar eiti“, – sako Kristina.
Visgi, pradėjus ieškoti informacijos apie artimiausias priedangas ir dar šios nė neradus, pasak jos, oro pavojus jau buvo oficialiai atšauktas.
Moteris pasakoja, kad būtent tas pasimetimas jai sukėlė daugiausia nerimo.
„Atrodo, visi kalba apie pasiruošimą, apie grėsmes, apie dronus, bet kai ateina reali situacija, tu lieki vienas su telefonu rankoje ir nežinai, ką daryti“, – teigia vilnietė.
Trečiadienį rytų Lietuvoje oro pavojus buvo paskelbtas po to, kai netoli Baltarusijos sienos radarai užfiksavo objektą, turintį bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Lietuvos kariuomenė pranešė aktyvavusi NATO oro policijos misiją, o perspėjimai buvo išsiųsti Ignalinos, Utenos, Zarasų ir Švenčionių rajonų gyventojams. Vėliau pranešimus pradėjo gauti ir Vilniaus apskrities žmonės.
Kurį laiką virš Vilniaus oro uosto ir jo apylinkių net buvo uždaryta oro erdvė. Vilniaus apskrityje buvo paskelbtas raudonas oro pavojaus signalas, reiškiantis, kad gyventojai turi eiti į priedangas. Į saugias vietas buvo nuvesti ir aukščiausi šalies vadovai – prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Inga Ruginienė bei Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Tačiau Kristina sako, kad paprastam žmogui tokiose situacijose viskas atrodo gerokai mažiau aišku nei oficialiuose pranešimuose.
„Gerai, valdžia turi aiškias vietas, kur slėptis. Bet ką daryti žmogui gatvėje, stotelėje ar parduotuvėje? Aš net nebūčiau spėjusi internete pasižiūrėti, kur artimiausia priedanga“, – sako ji.
Kiek vėliau Lietuvos kariuomenė pranešė, kad oro pavojus Vilniaus apskrityje atšaukiamas ir gyventojai gali tęsti įprastą veiklą. Tačiau Alytaus rajone dar kurį laiką galiojo geltonas pavojaus lygis.
Didžiausia problema – ne pats dronas, o pasimetimas
Pastarosiomis dienomis įtampą regione dar labiau padidino Utenos rajone rastas sudužęs objektas, kuris, kaip įtariama, galėjo būti karinis dronas. Tuo metu Estijoje NATO naikintuvai jau buvo numušę į šalies oro erdvę įskridusį bepiločio tipo objektą. Baltijos šalys vis garsiau kalba apie būtinybę stiprinti antidroninę gynybą ir oro erdvės apsaugą.
Tačiau Kristina įsitikinusi, kad kartu reikia kalbėti ir apie paprastų žmonių pasirengimą.
„Ne pats garsas telefone buvo baisiausias. Baisiausia buvo tai, kad nesijauti pasiruošęs. Kai ateina tokia situacija, tu nebespėji skaityti instrukcijų“, – sako vilnietė.
Anot jos, dauguma žmonių šiandien greičiau rastų artimiausią parduotuvę nei oficialią priedangą.
„Mes tiesiog nesame pratę apie tai galvoti. Ir tik tada, kai gauni perspėjimą, supranti, kad net nežinai, kur reikėtų bėgti“, – teigia Kristina.
Pasak skaitytojos, ši istorija esą dar kartą parodė, kad vien perspėjimo sistemos neužtenka. Žmonės turi ne tik gauti pranešimą apie pavojų, bet ir aiškiai žinoti, ką daryti tą pačią sekundę, kai telefonas pradeda kaukti.
Kaip elgtis gyventojams?
„LT72“ informuoja, kad gavus perspėjimą apie oro pavojų ar pastebėjus įtartiną droną, gyventojams svarbiausia išlikti ramiems ir kuo greičiau ieškoti saugios vietos. Specialistai rekomenduoja eiti į pastato vidų, rūsį ar priedangą, vengti langų, balkonų ir atvirų erdvių. Jei žmogus lieka namuose, saugiausia slėptis kambaryje be langų arba koridoriuje ir sekti oficialią informaciją telefone, per radiją ar televiziją[1].
Pareigūnai pabrėžia, kad gyventojai neturėtų artintis prie nukritusių dronų ar kitų įtartinų objektų, jų liesti ar viešinti vaizdų socialiniuose tinkluose. Pastebėjus pavojingą objektą rekomenduojama apie jį pranešti telefonu 112 ir perspėti aplinkinius laikytis saugaus atstumo. Jei žmogus tuo metu vairuoja, rekomenduojama sustoti saugioje vietoje ir klausytis oficialių pranešimų.
Gyventojams taip pat patariama iš anksto žinoti artimiausias priedangas ir turėti būtiniausių daiktų rinkinį – dokumentus, vandenį, vaistus bei ryšio priemones. Specialistai ragina neperkrauti mobiliojo ryšio tinklų bereikalingais skambučiais ir be būtino reikalo neiti į lauką. Anot jų, pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda nuo aiškaus žinojimo, kaip elgtis pirmosiomis minutėmis po perspėjimo.
